Vilnius, lapkričio 14 d. (BNS). Keli tūkstančiai žmonių prie Seimo ketvirtadienio vakarą protestuoja prieš valdančiųjų socialdemokratų sprendimą į koaliciją įtraukti partiją „Nemuno aušra“, nes jos lyderis teisiamas dėl antisemitizmo.
Akcija „Dešimt tylos minučių“ surengta pirmąją naujojo Seimo posėdžio dieną, ji taip pat vyksta Kaune ir Tauragėje. Protestą inicijavo teisininkas, rašytojas Justinas Žilinskas ir keli kiti aktyvistai.
Kreipdamiesi į susirinkusiuosius, renginio organizatoriai pabrėžė, kad tai pilietinė akcija, neturinti nieko bendro su politinėmis partijomis.
„Mums buvo sakoma, kad antisemitiniai pareiškimai (...) yra pavieniai, menkaverčiai ir į juos nereikia kreipti per daug dėmesio. Mes susirinkome pasakyti „ne“, mes nemanome, kad visa tai, kas vyksta, yra normalu, nes nemanome, kad į antisemitines apraiškas nereikia kreipti daug dėmesio“, – sakė vienas iš renginio organizatorių, filosofas Nerijus Milerius.
Jis pakvietė paminėti „atsakingą politiką tylos minute“.
„Netikiu, kad jis gali ką nors gero padaryti“
Mokytojas Antanas Jonušas ragino pasimokyti iš istorijos.
„Nors kartais sakoma, kad vienintelė istorijos pamoka yra, kad iš istorijos žmonės niekada nepasimoko, bet aš taip nemanau. Man atrodo, kad kiekvieną kartą turime pasirinkimą – pasimokyti iš istorijos arba nepasimokyti“, – kalbėjo jis.
Po jo kalbos tylos minute pagerbtos Holokausto aukos.
Dalis susirinkusiųjų buvo su vėliavomis, laikė plakatą „Nepasiduokime absurdui“.
„Manau, kad yra neteisinga, kad į Seimą eina tokie žmonės, kurie kursto neapykantą“, – BNS sakė 34-erių IT srityje dirbantis Justinas.
Tik vardu prisistatęs vyras teigė, kad už antisemitizmą teisiamo Remigijaus Žemaitaičio buvimas valdžioje gali sukelti dar didesnį visuomenės susiskaldymą.
„Man nepriimtina jo retorika, tai, ką jis šneka. Netikiu, kad jis gali ką nors gero padaryti“, – sakė 27-erių Eglė Misevičiūtė.
Kaune į protesto akciją atėjo keli šimtai žmonių. Jie akciją paminėjo tylos minute, po to skandavo „Lietuva, Lietuva“ ir sugiedojo Tautišką giesmę.
„Nesutinkame su tuo, kas vyksta Seime. Su, kaip švelniau pasakius ir neįžeidus nieko, nors mus jau dabar įžeidinėja visi, kas netingi, antisemitizmu, tiesioginiu“, – BNS kalbėjo 54-erių Lina Nekrašienė.
„Kai atsiranda tokie dalykai, reikia kirsti šaknis. Reikia neleisti nė trupučio jokių pasiteisinimų, jokių niuansų, iš karto kirsti, neprileisti iki valdžios, keisti įstatymus, jeigu kažko trūksta“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu 40-metis architektas Giedrius akcentavo, kad negalima toleruoti menkiausių antisemitizmo apraiškų, nes nuo mažų dalykų prasidėjo ir nacistinės Vokietijos vykdytas Holokaustas.
„Antisemizmas yra labai blogai. Tie žodžiai, atrodo, nieko neužgaus, bet nacių Vokietijoje viskas ir prasidėjo, kad kažkas pasakė, kažkas pabaksnojo, o paskui atsirado dujų kameros ir skerdynės“, – kalbėjo vyras.
Jis ragino Lietuvoje skelbti pirmalaikius rinkimus.
Užsienio šalių kritika
Socialdemokratai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“ sprendimą dirbti valdančiojoje daugumoje įtvirtino savaitės pradžioje.
Toks jų žingsnis sulaukė kritikos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šį sprendimą pasmerkė įtakingi Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Lenkijos politikai.
Izraelio ambasada Lietuvoje pareiškė, kad „niekas neturėtų pritarti ar įteisinti antisemitinį diskursą dėl trumpalaikės politinės naudos“, ir nurodė besitikinti, jog Lietuvos įsipareigojimai kovoti su antisemitizmu nesusvyruos.
Valdančiąją daugumą formuojančių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas žada tarptautiniams partneriams įrodyti, kad nuogąstavimai dėl antisemitų būsimoje valdžioje yra nepagrįsti.
Pasak jo, R. Žemaitaitis nedirbs ministru naujojoje Vyriausybėje, o už krašto apsaugą ir užsienio politiką bus atsakingi socdemai.
Siekdami sumažinti reputacinę žalą, valdančiosios partijos į koalicinę sutartį įtraukė įsipareigojimą kovoti „su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykantos kurstymu“. Tuo metu pats „aušriečių“ lyderis žada retorikos pokyčius bei pabrėžia būtinybę kovoti su antisemitizmu.
Nepaisant šių žingsnių, prezidentas Gitanas Nausėda „aušriečių“ įtraukimą į daugumą pavadino klaida ir pabrėžė, kad neskirs partijos narių ministrais.
Teismas šiuo metu nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje R. Žemaitaitis kaltinamas neapykantos kurstymu prieš žydus.
Konstitucinis Teismas dėl viešų pasisakymų apie žydus ir Izraelį R. Žemaitaitį yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją. Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė Seimo nario mandato, kad neįvyktų apkaltos procesas, o ketvirtadienį prisiekė kaip naujai išrinktas parlamentaras.
Buvę valdantieji, o dabar opozicijoje dirbantys liberalai ir konservatoriai per jo priesaiką Seime protestuodami paliko salę.
Politikas kaltinimus antisemitizmu atmeta ir sako savo įrašuose socialiniuose tinkluose kritikavęs Izraelį, o ne reiškęs neapykantą žydų tautai.
Komentuodamas prieš jį nukreiptą akciją, R. Žemaitatis sakė, kad tai – konservatorių suplanuotos strategijos dalis.
Autoriai: Augustas Stankevičius, Dominykas Biržietis, Saulius Jakučionis
[email protected], Lietuvos naujienų skyrius