Paryžius, rugsėjo 19 d. (AFP-BNS). Kraštutinių dešiniųjų partijų sėkmė rinkimuose didžiausią galią turinčiose Europos šalyse skatina net centristų ir kairiųjų vyriausybes griežtinti migracijos politiką, o tai mažina vienybę ir kelia aktyvistų susirūpinimą.
Vokietijos kraštutiniams dešiniesiems šį mėnesį laimėjus rinkimus dviejose žemėse, socialistų vadovaujama vyriausybė Berlyne vėl įvedė sienų kontrolę prie vakarinių šalies sienų, nors turėtų užtikrinti laisvą judėjimą Šengeno erdvėje.
Nyderlandų vyriausybė, kurios sudėtyje yra kraštutinių dešiniųjų lyderio Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) partija, trečiadienį paskelbė, kad paprašė Briuselio leisti netaikyti Europos Sąjungos prieglobsčio taisyklių, o ministras pirmininkas Dickas Schoofas (Dikas Schofas) pareiškė, kad šalyje kilo prieglobsčio krizė.
Tuo metu naujasis Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), atstovaujantis kairiųjų Leiboristų partijai, lankėsi Romoje, kur kalbėjosi su italų premjere Georgia Meloni (Džordža Meloni), kurios partija turi neofašistinių šaknų, ir aptarė Italijos taikomas strategijas, kuriomis siekiama sumažinti migraciją.
Birželį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose kraštutinių dešiniųjų partijos pasiekė gerų rezultatų, o Prancūzijoje triumfavo. Tai paskatino prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) sušaukti pirmalaikius rinkimus, po kurių ministru pirmininku galiausiai tapo dešiniųjų pažiūrų Michelis Barnier (Mišelis Barnjė), anksčiau raginęs paskelbti moratoriumą migracijai.
Esame liudininkai, kad „Europos Sąjungos migracijos politika toliau slenkasi į dešinę“, sakė Jerome'as Vignonas (Žeromas Vinjonas) iš Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto analitinio centro.
Jis teigė, kad tai atspindi kraštutinių dešiniųjų partijų iškilimą EP rinkimuose ir neseniai vykusiuose dvejuose regioniniuose rinkimuose Vokietijoje, paminėdamas „gana aiškią protekcionistinę ir konservatyvią tendenciją“.
Vokietijos žinutė
„Antimigracinės nuostatos, kurios anksčiau buvo kraštutinių dešiniųjų arkliukas, dabar užkrėtė centro dešinės partijas ir net centro kairiąsias partijas, pavyzdžiui, socialdemokratus (Vokietijoje)“, – pažymėjo Briuselio universiteto „Vrije“ migracijos specialistas Florianas Trauneris.
Nors leiboristų vyriausybė Londone atsisakė savo pirmtakės konservatorių administracijos plano siųsti prieglobsčio prašytojus į Ruandą, akivaizdu, kad esama susidomėjimo Italijos susitarimu su Albanija dėl migrantų sulaikymo ir jų dokumentų apdorojimo šioje šalyje.
ES yra ir daugiau sugriežtintos politikos migrantų atžvilgiu pavyzdžių: Kipras sustabdė sirų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, o Suomijoje ir Lietuvoje pasirodė įstatymai, kuriais leidžiama migrantus apgręžti pasienyje.
Motyvuojant nepaprastųjų ar krizinių situacijų sprendimu, išimčių ir nukrypimų nuo ES nustatytų bendrųjų taisyklių sąrašas vis ilgėja.
Visa tai nesiderina su ES migracijos paktu, dėl kurio susitarta gegužę ir kuris įsigalios 2026 metais.
Po aukų pareikalavusių išpuolių Vokietijos Manheimo ir Zolingeno miestuose, dėl kurių kaltinami radikalūs islamistai, kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybė išsiuntė 28 afganistaniečius atgal į jų gimtąją šalį. Tai buvo pirma tokia deportacija nuo tada, kai Talibanas užėmė valdžią Afganistane.
Tokie Vokietijos gestai yra dar simboliškesni atsižvelgiant į tai, kad nuo Antrojo pasaulinio karo šalis bandė tapti integracijos pavyzdžiu, 2015–2016 metais priėmusi milijoną pabėgėlių, daugiausia sirų, o Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą – daugiau nei milijoną ukrainiečių.
Vokietija siunčia aiškią žinią savo visuomenei ir Europos partneriams, sakė F. Trauneris.
Pasak jo, migrantų srautas išlieka didelis – per pirmąjį šių metų pusmetį Europos Sąjungoje užregistruota daugiau kaip 500 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį.
Nebaudžiamumo atmosfera
Vokietija, kuri viena priėmė maždaug ketvirtadalį migrantų, kritikuoja Pietų Europos šalis už tai, kad jos leidžia migrantams laisvai judėti ir nenagrinėja jų prieglobsčio prašymų, tačiau pietinės valstybės smerkia likusios Europos dalies solidarumo stoką.
Berlynas sulaukė kai kurių ES sąjungininkių, įskaitant Graikiją ir Lenkiją, kritikos, tačiau kartu O. Scholzas gavo pagyrimą iš Vengrijos dešiniųjų ministro pirmininko Viktoro Orbano, pareiškusio: „Sveiki atvykę į klubą.“
Europos Komisijos nesugebėjimas patraukti šalių atsakomybėn „tik skatina nebaudžiamumo atmosferą, kurioje gali plisti vienašališka migracijos politika ir praktika“, sakė teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ migracijos tyrėja Adriana Tidona.
Tačiau visos Europos valstybės taip pat supranta, kad migrantai atlieka itin svarbų vaidmenį išlaikant įvairius sektorius, pavyzdžiui, transporto ir sveikatos priežiūros, taip pat, kad svarbu pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą.
„Po simbolinėmis kalbomis Europos lyderiai, ypač Vokietijos, išlieka pragmatiški: pasienio kontrolė yra tikslinga“, – sakė Vokietijos užsienio santykių tarybos (DGAP) tyrėja Sophie Meiners (Sofi Mainers).
Net G. Meloni vyriausybė 2023–2025 metų laikotarpiu į Italiją leis atvykti 452 tūkst. darbuotojų iš užsienio.
„Kartu su šiomis naujomis ribojančiomis priemonėmis jie žino, kad reikia spręsti kvalifikuotos darbo jėgos poreikio problemą“, – sakė S. Meiners.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
[email protected], Užsienio naujienų skyrius