Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.
2024 m. rugsėjo 19 d. pranešimas žiniasklaidai
2024 m. rugsėjo 18 d., Mykolo Romerio universitete įvykusi aukšto lygio konferencija „Dirbtinio intelekto (DI) sprendimų naudojimas dabar ir ateities gynyboje“ tapo reikšmingu žingsniu, formuojant Lietuvos ateities gynybos strategiją. Šis Seimo Ateities komiteto Dirbtinio intelekto (DI) darbo grupės, Krašto apsaugos ministerijos, Asociacijos INFOBALT, Mykolo Romerio universiteto ir Dirbtinio intelekto asociacijos organizuotas renginys subūrė įtakingus mokslo, verslo, politikos ir gynybos sektoriaus atstovus, siekiant aptarti, kaip pažangios technologijos gali transformuoti mūsų šalies gynybos sektorių.
Konferencijos atidaromojoje kalboje Seimo Ateities komiteto Dirbtinio intelekto (DI) darbo grupės pirmininkė Rasa Petrauskienė pabrėžė, kad pirmą kartą nuo Šaltojo karo pabaigos saugumo klausimai vėl atsiduria Europos ir Lietuvos politikos dėmesio centre. „Rusijos invazija į Ukrainą dramatiškai priminė mums apie geopolitinio nestabilumo pavojus ir realias grėsmes, kurios gali sutrikdyti ne tik atskirų šalių, bet ir viso regiono taiką ir stabilumą,“ – teigė R. Petrauskienė. Ji taip pat atkreipė dėmesį į nestabilumą Artimuosiuose Rytuose ir artėjančius JAV prezidento rinkimus kaip faktorius, galinčius turėti reikšmingos įtakos globaliai saugumo situacijai.
Konferencijos metu praktikai ir ekspertai aptarė, kaip DI gali fundamentaliai transformuoti gynybos sistemas, suteikdamas galimybę greičiau ir tiksliau identifikuoti grėsmes bei efektyviau panaudoti turimus išteklius. DI technologijos leidžia realiu laiku analizuoti didžiulius duomenų srautus, kas padeda ne tik tiksliau prognozuoti pavojus, bet ir efektyviau planuoti karines operacijas. Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimo žodį perdavusi Prezidento patarėja saugumo klausimais Rima Malakauskienė pabrėžė, kad DI gali žymiai sustiprinti šalies gynybos pajėgumus, ypač, kuomet reikia rasti sprendimus kovoje prieš daug stipresnį priešininką, tačiau kartu perspėjo apie būtinybę atsakingai vertinti šios technologijos galimybes ir ribas. Ji akcentavo, jog Prezidentas sveikina diskusijas apie DI technologijų naudojimą gynyboje, intelektu paremtų produktų kūrimas yra kelias, kuriuo turi eiti Lietuva, tačiau kartu ragina atidžiai analizuoti ne tik jų teikiamą naudą, bet ir potencialias rizikas, susijusias su saugumo ir etikos klausimais, tuo pat metu nepamirštant aukščiausio tikslo – tautos išsaugojimo.
Vincas Jurgutis, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vyriausias patarėjas, konferencijoje atkreipė dėmesį į tai, kad DI leidžia sutaupyti žmogiškuosius resursus analizuojant duomenis ir greičiau bei tiksliau priimti reikiamus sprendimus. „Greta panaudojimo bepiločiuose orlaiviuose ar automatiniame taikinių atpažinime, dirbtinis intelektas itin svarbus efektyviai logistikai. O tai esminis veiksnys karo sėkmei, kai DI gali padėti optimizuoti tiekimo grandines ir užtikrinti jų nepertraukiamą veikimą netgi sudėtingiausiomis sąlygomis,“ – teigė V. Jurgutis.
Alfredas Gudauskas, „Hnit-Baltic“ Geoerdvinių technologijų ekspertas gynybos srityje ir Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, pabrėžė erdvinių duomenų valdymo svarbą moderniose gynybos sistemose. Pasak jo, geografinės informacijos sistemos (GIS) suteikia galimybę ne tik tiksliai analizuoti teritorijas, bet ir beveik realiuoju laiku stebėti mūšio lauką bei koordinuoti karines operacijas. „Erdviniai duomenys leidžia greičiau ir tiksliau reaguoti į besikeičiančias grėsmes, optimizuoti karinių išteklių paskirstymą ir pagerinti sprendimų priėmimą,“ – teigė A. Gudauskas. Jo nuomone, investicijos į šias technologijas gali suteikti strateginį pranašumą ne tik gynyboje, bet ir krizių valdymo srityje.
Karybos ekspertas ir Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis pabrėžė, kad naujos kartos autonominės sistemos turi didžiulį potencialą transformuoti gynybos sektorių. Jų integracija į gynybos sistemas gali ne tik ženkliai padidinti operacijų efektyvumą, bet ir sumažinti žmogiškąsias klaidas, kurios dažnai yra lemiamos sudėtingose ir greitai besikeičiančiose situacijose. D. Antanaitis atkreipė dėmesį, kad autonominės sistemos gali veikti nepriklausomai nuo žmogaus įsikišimo, kas ypač svarbu misijose, kuriose kyla didelė rizika karių gyvybėms. „Autonominės technologijos suteikia galimybę vykdyti pavojingas užduotis nuotoliniu būdu, taip apsaugant gyvybes ir leidžiant kariuomenei efektyviau panaudoti savo pajėgumus,“ – teigė D. Antanaitis.
Konferencijos metu ypatingas dėmesys buvo skirtas kibernetinio saugumo klausimams, nes augant skaitmeninių technologijų svarbai, didėja ir kibernetinių atakų grėsmė. Daiva Tamulionienė, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro IT departamento Infrastruktūros administravimo skyriaus vedėja, akcentavo, kad dirbtinis intelektas gali atlikti esminį vaidmenį stiprinant kibernetinę gynybą. Ji pabrėžė DI galimybes ne tik greitai aptikti grėsmes, bet ir kurti prevencines priemones, kurios padėtų apsisaugoti nuo būsimos rizikos. „Turime iš esmės keisti savo požiūrį į kibernetinį saugumą ir taikyti proaktyvius metodus, kurie ne tik reaguotų į grėsmes, bet ir užkirstų kelią joms atsirasti,“ – teigė D. Tamulionienė.
Inga Beiliūnienė, UAB ILTE valdybos narė, Veiklos plėtros tarnybos vadovė ir NATO inovacijų fondo (NIF) atstovė Lietuvai, konferencijoje pristatė finansines galimybes, skirtas gynybos inovacijoms. „Yra įvairių priemonių, skirtų inovatyvioms gynybos technologijoms kurti ir integruoti, kuriomis Lietuva gali ne tik pasinaudoti, bet privalo jas išnaudoti,“ – pažymėjo I. Beiliūnienė. Ji taip pat išskyrė NATO inovacijų fondo vaidmenį, teikiant finansavimą naujoms technologijoms ir projektams, kurie gali stiprinti gynybą ir užtikrinti šalies saugumą. I. Beiliūnienė akcentavo, kad būtina aktyviai dalyvauti tarptautinėse iniciatyvose ir bendradarbiauti su sąjungininkais, siekiant neatsilikti nuo technologinių pokyčių. „Finansinės galimybės yra didžiulės, tačiau jų realizavimas priklauso nuo mūsų sugebėjimo pasinaudoti šiomis galimybėmis,“ – pridūrė NATO inovacijų fondo (NIF) atstovė Lietuvai.
Ukrainos skaitmeninės transformacijos viceministras IT pramonės plėtrai Oleksandras Borniakovas konferencijoje akcentavo, kad Ukraina tapo tarsi gyvu „DI WAR Lab“, kuriame realiuoju laiku vykdomi ginklų bandymai ir išbandomi naujausi dirbtinio intelekto sprendimai gynybos srityje. „Mūsų patirtis rodo, kad DI ne tik padeda efektyviau organizuoti gynybą, bet ir atveria visiškai naujas kovos galimybes,“ – pabrėžė O. Borniakovas. Jis taip pat pažymėjo, kad Ukraina, susidūrusi su realiomis karo sąlygomis, turi unikalią galimybę testuoti ir tobulinti DI technologijas tiesiogiai mūšio lauke. Tai suteikia galimybę ne tik greitai pritaikyti inovacijas, bet ir kurti sprendimus, kurie yra tiesiogiai išbandyti ekstremaliose sąlygose. O. Borniakovas išskyrė, kad Ukrainos pavyzdys demonstruoja, kaip DI gali ne tik reaguoti į tradicines grėsmes, bet ir numatyti ateities iššūkius bei padėti kurti pažangesnes gynybos strategijas.
Mykolo Romerio universitetos, Teisinių technologijų centro vadovas prof. dr. Paulius Pakutinskas pabrėžė tarptautinės teisės reguliavimo svarbą ir iššūkius, susijusius su DI technologijų naudojimu gynybos srityje. Jis atkreipė dėmesį į Antrąjį aukščiausiojo lygio susitikimą „Atsakingas AI karinėje srityje“ (REAIM) , kuris vyko Seule. Pasak profesoriaus, susitikimo metu buvo paskelbtas „veiksmų planas“ (angl. blueprint for action), skirtas atsakingam dirbtinio intelekto naudojimui kariuomenėje. Nors šiame plane pateiktos praktiškesnės gairės dėl DI taikymo kariniuose veiksmuose, prof. P. Pakutinskas pažymėjo, kad dokumentas vis dar nėra teisiškai įpareigojantis. „Tarptautinė teisė turi dar daug darbo, kol bus sukurtos teisiškai privalomos normos, reguliuojančios DI naudojimą gynybos srityje,“ – teigė profesorius, akcentuodamas būtinybę toliau tobulinti DI reguliavimo sistemą gynyboje globaliu mastu.
Konferencijos dalyviai ne tik aptarė technologines galimybes, bet ir kėlė svarbius etikos klausimus, pavyzdžiui, kaip subalansuoti DI naudojimą gynybos srityje su žmogaus teisių apsauga. Šis aspektas tampa ypač aktualus, nes DI technologijos tampa vis labiau integruotos į karinius sprendimus ir operacijas, o jų potencialas neapsiriboja vien efektyvumo didinimu – kyla ir rizika dėl netinkamo ar neetiško panaudojimo. Peter Bilyk, Technologijų, Investicijų ir DI grupės Juscutum Ukrainos Skaitmeninės transformacijos ministerijos DI vystymo pakomitečio narys, pabrėžė, jog būtina ieškoti balanso tarp DI naudojimo gynybos sferoje ir pagrindinių žmogaus teisių apsaugos. Jo teigimu, svarbu užtikrinti, kad DI diegimas atitiktų aukščiausius saugumo standartus, bet kartu būtų atsakingai vertinamos galimos grėsmės žmogaus teisėms bei laisvėms. Tai ypač reikšminga, nes nepaisant technologijų suteikiamų privalumų, jų neatsargus naudojimas gali sukelti rimtų pasekmių, įskaitant privatumo pažeidimus ar net gyvybių praradimus.
Viena iš labiausiai intriguojančių konferencijos temų buvo kvantinių technologijų galimybės gynybos srityje. Šios technologijos laikomos vienu iš būsimų mokslo proveržių, galinčių ne tik smarkiai pakeisti įvairias pramonės šakas, bet ir fundamentaliai transformuoti gynybos sektorių. Prof. dr. Egidijus Anisimovas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius ir Lietuvos kvantinių technologijų asociacijos valdybos narys, atkreipė dėmesį, kad kvantinės technologijos, kaip ir dirbtinis intelektas, nėra vienas vienintelis atradimas ar sprendimas, o kompleksas inovatyvių metodų ir įrankių. Šios technologijos turi potencialą ne tik evoliucionuoti mūsų supratimą apie skaičiavimo galingumą, bet ir praplėsti galimybes tokiose srityse kaip kvantinė sensorika, skaičiavimai ir komunikacijos. Kvantiniai jutikliai gali užtikrinti neprilygstamą tikslumą aptinkant įvairius signalus ar objektus, o tai suteikia naujas galimybes kariuomenės veiksmams ir žvalgybai.
Mantas Skaržinskas, Fizinių ir technologijos mokslų centro Inovacijų ir technologijų tarnybos inovacijų vadybininkas, savo pranešime akcentavo, kad nors dirbtinis intelektas atveria milžiniškas galimybes, ypač gynybos srityje, žmogiškasis faktorius išlieka kritiškai svarbus priimant galutinius sprendimus. Nors DI technologijos leidžia automatizuoti ir paspartinti sprendimų priėmimo procesus, tik žmogus geba įvertinti priimtų sprendimų svarbą, etinius aspektus ir neįprastas situacijas, kurias DI gali netinkamai interpretuoti. M. Skaržinskas pabrėžė, kad kai „informacijos apsikeitimas keičia formą“, tampa vis aktualesnė pasitikėjimo bei atsakomybių paskirstymo tarp žmonių ir DI problema. Tai reiškia, jog nors DI gali suteikti labai tikslias prognozes ir sprendimų rekomendacijas, visada egzistuoja rizika, kad algoritmai gali veikti klaidingai ar priimti sprendimus remdamiesi nepakankamais duomenimis.
Panelinės diskusijos metu ekspertai iš įvairių sektorių aptarė DI technologijų ateitį ir iššūkius gynybos srityje, diskutuodami apie tai, ką reikėtų nuveikti, kad Lietuva iki 2040 metų pasiektų proveržį šioje srityje. Buvo iškeltas esminis klausimas: kokių žingsnių dar trūksta ir kaip veikti, kad šalis taptų DI lyderė gynybos technologijų srityje. Diskusijos dalyviai išskyrė kelias pagrindines problemas, kurios šiuo metu stabdo pažangą – nuo nepakankamo finansavimo ir technologinių išteklių iki specialistų trūkumo bei teisės aktų ir reguliavimo sistemos atnaujinimo būtinybės.
Erna Suslavičiūtė, Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos (NGPA) valdybos pirmininkė, pabrėžė, kad Lietuvai būtina toliau stiprinti savo bendradarbiavimą su tarptautinėmis gynybos organizacijomis ir pramonės atstovais, siekiant užtikrinti inovacijų diegimą ir spartesnį technologinį vystymąsi. Ji taip pat atkreipė dėmesį į poreikį skatinti šalies įmones aktyviau dalyvauti tarptautinėse vertės grandinėse, kas galėtų suteikti daugiau finansavimo ir technologinių galimybių.
Sigutė Stankevičiūtė, Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus ir NATO DIANA „Tech to Market“ grupės vadovė, pabrėžė Lietuvos įmonių integravimo į tarptautines vertės grandines svarbą. Ji siūlė, kad glaudesnis bendradarbiavimas ir platformų, skirtų įmonių veikloms apjungti, kūrimas galėtų pagreitinti DI sprendimų plėtrą šalyje. S. Stankevičiūtė taip pat akcentavo „Sandbox“ aplinkos kūrimo būtinybę – tai būtų speciali erdvė, kurioje būtų galima testuoti naujas technologijas realiomis sąlygomis, siekiant greičiau ir saugiau įvertinti jų praktinį pritaikymą bei efektyvumą.
Romualdas Petkevičius, Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas, atkreipė dėmesį į tai, kad DI iki šiol nėra plačiai naudojamas gynybos sektoriaus logistikoje, nors jo potencialas šioje srityje yra didžiulis. Viena iš pagrindinių kliūčių, anot R. Petkevičiaus, yra informacijos stoka apie egzistuojančias technologines galimybes, kurią patiria tiek viešasis, tiek privatus sektorius. Šis informacijos trūkumas stabdo platesnį DI sprendimų pritaikymą. Jis pabrėžė, kad logistikos optimizavimas, pasitelkus DI, galėtų reikšmingai pagerinti gynybos efektyvumą – nuo išteklių paskirstymo iki operacijų valdymo tikslumo. Be to, DI galėtų padėti greičiau prognozuoti ir reaguoti į galimas tiekimo grandinių problemas, kas yra itin svarbu karinėse operacijose. R. Petkevičiaus nuomone, norint pasiekti šį tikslą, būtina aktyviau informuoti rinkos dalyvius apie egzistuojančias galimybes ir skatinti didesnį bendradarbiavimą tarp gynybos institucijų ir technologijų kūrėjų, siekiant maksimaliai išnaudoti DI potencialą.
Pulkininkas Raimondas Simuntis, Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos Karybos instituto direktorius, pabrėžė patikimumo problemą, kai kuriami ir siūlomi DI sprendimai gynybos sektoriui. Jis atkreipė dėmesį, kad demokratinės šalys, veikiančios pagal tarptautines taisykles, rizikuoja susidurti su priešininkais, kurie šių taisyklių nepaiso, taip sukurdami nelygiavertę situaciją. Plk. R. Simuntis taip pat iškėlė būtinybę tobulinti teisinį reguliavimą viešųjų pirkimų srityje apsaugant nacionalinę pramonę, mažinti biurokratines kliūtis ir suteikti inovacijoms greitesnį kelią į gynybos sektorių. Be to, jis pabrėžė „protų nutekėjimo“ iš kariuomenės problemą, kuri kelia grėsmę ilgalaikiam gynybos pajėgumų išlaikymui ir technologinio potencialo vystymui.
Raimondas Martinavičius, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų politikos grupės patarėjas, pabrėžė būtinybę aiškiai atsakyti į klausimus, ką Lietuva jau turi ir ką gali padaryti geriau gynybos srityje. Jo teigimu, be tinkamo skaitmenizavimo ir prieigos prie didžiųjų duomenų, Lietuva rizikuoja „žiauriai atsilikti“ nuo tokių valstybių kaip JAV ir Kinija, galų gale tapdama „skaitmenine kolonija“. R. Martinavičius akcentavo, kad prieiga prie didelių duomenų yra esminis dirbtinio intelekto sprendimų kūrimo ir pritaikymo elementas, todėl Lietuvai būtina stiprinti šias sritis, siekiant išlikti konkurencingai globalioje arenoje.
Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, sakydamas baigiamąją kalbą konferencijoje, pabrėžė finansavimo trūkumo problemą, kuri trukdo inovacijų plėtrai Lietuvoje. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad šalis neturi tinkamos prieigos prie kapitalo, o be pakankamų investicijų technologijų ir inovacijų vystymas tampa neįmanomas. V. Janulevičiaus teigimu, gynybos sektoriuje, kaip ir kitose strateginėse srityse, būtina sukurti ilgalaikę strategiją, kuri užtikrintų inovacijų palaikymą ir jų tęstinumą per ateinančius dešimtmečius. „Inovacijos be investicijų nevažiuoja,“ – akcentavo jis, pabrėždamas, kad vien technologinių sprendimų kūrimas be nuoseklaus finansavimo neduos norimų rezultatų. Jis ragino valdžios institucijas ir verslo atstovus dirbti kartu, siekiant užtikrinti stabilų ir ilgalaikį investicijų srautą, kuris būtų orientuotas ne tik į trumpalaikius laimėjimus, bet ir į tvarią inovacijų plėtrą gynybos srityje. Be to, V. Janulevičius pažymėjo, kad glaudus bendradarbiavimas su gynybos pramonės atstovais yra būtinas ne tik stiprinant šalies gynybines galimybes, bet ir skatinant bendrą ekonomikos augimą bei technologinę pažangą.
Remdamasi konferencijos įžvalgomis, Seimo Ateities komiteto DI darbo grupė planuoja inicijuoti teisėkūros tobulinimą dirbtinio intelekto taikymo gynyboje srityje. „Mūsų tikslas – užtikrinti, kad Lietuva taptų lydere, diegiant pažangiausius dirbtinio intelekto sprendimus gynybos srityje, taip stiprinant mūsų nacionalinį saugumą ir konkurencingumą tarptautinėje arenoje,“ – teigė šios darbo grupės pirmininkė R. Petrauskienė.
Konferencija atskleidė Lietuvos ryžtą aktyviai prisitaikyti prie besikeičiančios geopolitinės aplinkos, investuojant į inovacijas ir stiprinant gynybos pajėgumus. Numatoma tęsti diskusijas ir rengti panašius renginius, siekiant nuolat atnaujinti ir plėtoti Lietuvos gynybos strategiją, atsižvelgiant į naujausias technologines galimybes. Šis renginys tapo pavyzdiniu glaudaus bendradarbiavimo tarp mokslo, verslo, politikos ir gynybos sektorių rezultatu, skatinančiu inovacijas ir stiprinančiu šalies saugumą. Tikimasi, kad konferencija taps postūmiu tolesnėms diskusijoms ir konkretiems veiksmams, integruojant dirbtinio intelekto sprendimus į Lietuvos gynybos sistemą ir užtikrinant šalies pasirengimą ateities iššūkiams.
Kontaktinis asmuo
Seimo Ateities komiteto narė
Dirbtinio intelekto darbo grupės pirmininkė
Rasa Petrauskienė
El. p. [email protected]
Parengė
Seimo Ateities komiteto biuras:
Miglė Paulauskė, tel. (+370 5) 209 6894, el. p. [email protected]
Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.