Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.

Asociacijos tyrimas: būtent Seimo sprendimai lėmė, jog Lietuvos piliečiai pralošia dvigubai daugiau

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) išanalizavo 2020-2024 metų Seimo kadencijos lošimo paslaugų (įskaitant loterijas) teisėkūros iniciatyvas ir pateikė savo vertinimus Seimo valdybai. Surinkti duomenys rodo, jog per ketverius metus dėl panaikintų barjerų vartotojų išlaidos per einamuosius metus padvigubės iki beveik 300 mln. eurų, o žala valstybės biudžetui išaugs iki 61,2 mln. eurų.

Studijoje konstatuojama, jog dėl nekompetencijos ir teisėkūros klaidų žalą patyrė valstybės biudžetas (kasmet negaunama dešimtys milijonų eurų biudžeto pajamų), pinigų plovimo kontrolė komplikuota, todėl tinkamai neveikia, vartotojai dėl panaikintų apsauginių barjerų (dominuoja didelių statymų ir laimėjimų greitieji lošimai, vartotojams paslaugas teikiant nuotoliniu būdu tiesiai į namus) skatinami pertekliniai išlaidauti, dėl ko atitinkamai auga asmenų, prašančių neleisti lošti, skaičius. Tuo pat metu lošimų organizatoriai, veikę ribotų statymų ir laimėjimų sektoriuose ir anksčiau atlikę apsauginę „buferinę“ funkciją, dėl Seimo sprendimų traukiasi ir, tikėtina, artimiausiais metais visai stabdys veiklą.

„Deja, bet šis Seimas patvirtino lietuvių liaudies taisyklę, jog gerais norais kelias į pragarą grįstas. 2021 metais Mykolo Majausko inicijuota ir įvykdyta pertvarka duoda rezultatus, tačiau priešingus, negu anuomet deklaravo ir žadėjo buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas – lošimo intensyvumas kone padvigubėjo! Jeigu 2020 metais bendra įvairiuose lošimuose padarytų statymų suma siekė 1,42 mlrd. eurų, tai per 2024 metų pirmus šešis mėnesius šis rodiklis jau siekia 1,34 mlrd. eurų, – sako NLŽVA prezidentas Liutauras Ulevičius. – Bloga situacija ir vertinant galutines vartotojų išlaidas. Jeigu per visus 2020 metus lošėjai išleido 150,4 mln. eurų, tai per pirmąjį 2024 pusmetį ši suma sudarė 148,7 mln. eurų. Tokie rezultatai pasiekti šuoliškai augus išimtinai didelių statymų ir laimėjimų nuotoliniams lošimams, kur dominuoja vartotojams socialiai didžiausios rizikos, sudėtingiausiai užtikrinamos pinigų  plovimo prevencijos paslaugos – kazino lošimai, lažybos ir momentinės loterijos“.

Paradoksalu, tačiau 2021 metais pristatydamas siūlomus pokyčius Mykolas Majauskas žadėjo siekti, kad būtų mažinamos lošimams išleidžiamos sumos, lošimams leidžiamas laikas, lošimų patrauklumas ir saugomasi nuo galimų lošimų sukeliamų neigiamų pasekmių visuomenei.

Asociacijos studijoje, kuri pateikta vertinti Seimo valdybai, akcentuojami ir kiti Seimo sprendimai (ar jų nebuvimas), sukėlę reikšmingas neigiamas pasekmes.

Tarp tokių yra Finansų ministerijos jau antrus metus vėluojantis naujojo Loterijų įstatymo ex post vertinimas, išskirtinių sąlygų sudarymas šiai lošimų paslaugų rūšiai, dėl ko faktinio monopolio sąlygomis veikiančios dvi susijusios bendrovės gauna reikšmingą viršpelnį, o valstybė vien iš loterijų organizatorių negauna iki 26,8 mln. eurų per metus.

Studijoje atskiras dėmesys skirtas Šarūno Stepukonio skandale paviešintam esminiam pinigų plovimo prevencijos mechanizmo brokui, kai kartu veikiančios Lošimų priežiūros tarnyba ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba neapsaugojo visuomenės nuo daugiamilijoninės žalos, kuri palietė net politiškai jautrius pensijų fondus.

Tarp analizuojamų pavyzdžių pateikiamas ir ydingas Finansų ministerijos, jai vadovaujančios ministrės bei Lošimų priežiūros tarnybos pareigūnų darbas, kai specialusis lošimų ir loterijų mokestis didinamas pagal „plokščią“ formulę, naudingą tik rinką užvaldžiusioms bendrovėms, jau dabar disponuojančioms didžiuliais viršpelniais. Be to, tiek Finansų ministerija, tiek Seimo Biudžeto ir finansų komitetas visiškai ignoruoja faktą, jog Lietuvoje netaikomas progresinis nuotolines lošimų paslaugas teikiančių ir loterijas organizuojančių bendrovių apmokestinimo modelis, dėl ko vien iš šuoliškai augančių nuotolinių lošimų organizatorių valstybės biudžetas negauna iki 34,4 mln. eurų per metus. Bendras (lošimų ir loterijų) netinkamo apmokestinimo modelio rezultatas – iki 61,2 mln. eurų per metus negautų biudžeto pajamų.

Studijoje pažymima, jog pastaraisiais metais net kelios Vakarų Europos valstybės ėmėsi sistemiškai pertvarkyti lošimo paslaugų teisinį reguliavimą, tačiau nei Didžiosios Britanijos, nei Vokietijos naujausi teisinio reguliavimo pavyzdžiai Lietuvos institucijų ir įstatymų leidėjų nesudomino. Tuo pat metu už lošimų priežiūrą ir politikos įgyvendinimą atsakingi biurokratai stengiasi „nepastebėti“ gerosios Europos valstybių praktikos, remiasi pasenusiais post-sovietinių valstybių pavyzdžiais. Šį „biurokratinio sabotažo“ barjerą įmanoma įveikti tik vykdant atvirą ir skaidrią parlamentinę kontrolę, todėl Seimo valdyba turėtų įvertinti galimybę Seime atlikti padėties lošimo paslaugų rinkoje parlamentinį tyrimą.

Toks tyrimas (pagal JAV 1951 metais dirbusio Kefauver‘io komiteto pavyzdį) nustatytų kaltininkus, užkardytų tolesnę žalą ir pagal modernių valstybių patirtį pertvarkytų lošimo paslaugų reguliavimą bei, nekeičiant mokesčių bazės, įvestų ir pritaikytų modernų apmokestinimo modelį (nuotolinių lošimų ir loterijų pajamoms – progresinis tarifas, antžeminiams lošimams – diferencijuotas). Taip būtų sumažintos socialinės rizikos, valstybė gautų iš užtikrintai ir tvariai veikiančios, efektyviai sutvarkytos ir valstybės kontroliuojamos rinkos tinkamą grąžą.

Daugiau informacijos:

Asociacijos raštas (PDF formatu), kuriuo Seimo valdybai pateikta padėties analizė, skelbiamas asociacijos interneto svetainės www.losimai.eu skiltyje „Valstybei teikti raštai“: www.losimai.eu/valstybei-teikti-rastai

Kontaktinis asmuo
Liutauras Ulevičius,
Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas
Tel. (8~686) 08820.

Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.