Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.
Finansų ministerijai įgyvendinus dar 2021 m. patvirtinto „Šešėlinės ekonomikos ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų plano“ projektinės dalies priemonių, finansų viceministrė Rūta Bilkštytė pažymi, jog ne tik sumažintas PVM atotrūkis šalyje, kuris išlaikys mažėjimo tendencijas ir ateinančiais metais, bet ir dėl kovos su šešėliu gauta per 600 mln. eurų daugiau PVM, o dėl tiesioginio plano priemonių poveikio – dar 238 mln. eurų.
„Ne tik įgyvendinome bene 100 proc. suplanuotų priemonių, kurios numatytos projektinėje plano dalyje, kartu išlaikant tęstinių priemonių vykdymą, bet aiškiai matome, jog šešėlinės ekonomikos rodikliams nesikeičiant, 2021–2022 m. būtume nesurinkę per 600 mln. eurų. Papildomai, tiesiogiai įgyvendinus mūsų sukurto plano priemones, vien 2023 m. surinkome per 238 mln. eurų. Šie rezultatai įrodo, jog mūsų planas šešėlinei ekonomikai ir PVM atotrūkiui mažinti buvo rezultatyvus“, – dalyvaudama Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos pasitarime šiandien kalbėjo viceministrė R. Bilkštytė.
Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos pasitarime taip pat buvo atkreiptas dėmesys į PVM atotrūkio mažėjimo tendencijas.
Paskutinio paskelbto Europos Komisijos Socialinių ir ekonominių tyrimų centro (angl. CASE) PVM atotrūkio ES šalyse tyrimo duomenimis, Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį kasmet stebima PVM atotrūkio mažėjimo tendencija. 2021 metais PVM atotrūkis sudarė 14,5 procento ir, palyginti su 2020 metais, sumažėjo 4,2 procentinio punkto. Anot CASE vertinimo – tai didžiausias mažėjimas per visą skaičiavimo laikotarpį. Išankstiniais CASE vertinimais, 2022 metais PVM atotrūkis sumažėjo dar ženkliau – iki 13,5 procento, arba palyginti su 2020 metais sumažėjo 5,2 procentiniais punktais.
Išankstiniais duomenis, kurie rengiami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skaičiavimais, PVM atotrūkio mažėjimo tendencija Lietuvoje išliks ir toliau. VMI vasario mėnesio pateikiamos tendencijos iš esmės sutampa su CASE skaičiavimais – 2022 m., prognozuojama, PVM atotrūkis sudarys 13 proc., 2023 m. – 12,2 proc., 2024 m. – 11 proc.
Pasak viceministrės, iš drauge su kitomis šalies institucijomis įgyvendinamo „Šešėlinės ekonomikos ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų plano“ 37 priemonių, tęstinumas vykdomas dar 12, kurių vykdymo finišas numatytas dar plano rengimo metu iki 2026 m. pabaigos.
Įgyvendintos plano priemonės
Per šią kadenciją visiškai įgyvendinto „Šešėlinės ekonomikos ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų plano“ projektinės dalies priemonės apima dvi kertines kategorijas: prevencinės pažeidimų užkardymo priemonės bei savanorišką mokesčių mokėjimą skatinančios priemonės.
Įgyvendintos prevencinės pažeidimų užkardymo priemonės: atsiskaitymų negrynaisiais pinigais skatinimas; privačių poreikių tenkinimo įmonių sąskaita prevencija; didesnės kontrolės galimybės VMI, siekiant užkardyti pažeidimus; atsakomybės už finansinių ataskaitų teikimą stiprinimas; tikslesni informacijos teikimo reikalavimai dirbantiems statybų sektoriuje ir statybų užsakovams; užkardytas nelegalus darbas įvedant skaidriai dirbančiųjų identifikavimo kodą statybvietėse; įvesta galimybė naikinti bedarbio statusą, jei gaunamos nelegalios pajamos; sumažinta biurokratinė našta komandiruojamiems dirbti; peržiūrimos taikomos baudos už pažeidimus; nustatyti reikalavimai taksi naudoti kasos aparatus arba spausdintuvus.
Taip pat įgyvendinta galimybė VMI gauti duomenis iš skaitmeninių prekybos ir paslaugų platformų; sukurtas didelės vertės turtu disponuojančių asmenų priežiūros modelis; įdiegtos pažangios priemonės ES išorės sienos kontrolei ir pažeidimų prevencijai, konkrečiai – Lietuvoje įrengta viena moderniausių Europoje traukinių rentgeno kontrolės sistema Kenos muitinės geležinkelio poste; modernizuota krovininio transporto informacinė sistema, neleidžianti licencijuoti techniškai netvarkingų krovininių transporto priemonių.
Su savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimu susijusios įgyvendintos priemonės apima administracinės naštos mažinimą savarankiškai dirbantiems, vieno langelio principu deklaruojant pajamas VMI ir Sodrai; teikiamų VMI paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui kokybės gerinimu; elektroninių kasos aparatų sistemos diegimu ir informacijos gavimu; tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimu.
Tęstinės plano priemonės ir toliau vykdomos
Dar 12 šiuo metu vykdomų tęstinių „Šešėlinės ekonomikos ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų plano“ priemonių apima tas pačias dvi kertines kategorijas: prevencinės pažeidimų užkardymo priemonės bei savanorišką mokesčių mokėjimą skatinančios priemonės.
Vykdomos prevencinės pažeidimų užkardymo priemonės: kuriama ne tik supaprastinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijų teikimo sistema, bet ir jų vertinimas jau pateikimo momentu; robotizuojami VMI procesai pasikartojantiems techniniams veiksmams; stiprinama duomenų analizė bei VMI ir Muitinės darbuotojų kompetencijos; stiprinamas išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) duomenų dalijimasis su STT ir FNTT; Muitinė aprūpinama reikalinga tikrinimo įranga; nuo 2025 m. kas trejus metus ketinama atlikti mokslinius tyrimus į apskaitą neįtrauktų alkoholio ir tabako gaminių vartojimo tyrimus.
Savanoriškam mokesčių mokėjimui skatinti šiuo metu kuriamas VMI teikiamų paslaugų ir klientų aptarnavimo modelis pagal klientų segmentus; numatyta sukurti sąsajas tarp informacinių sistemų ir užtikrinti elektroninių sąskaitų judėjimą tarp privataus ir viešojo sektoriaus subjektų; įdiegti elektronines paslaugas, padedančias mokesčių mokėtojams kuo paprasčiau apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius; sukurti elektroninių prekių pirkimo–pardavimo ir vežimo dokumentų ekosistemą; sukurti mokesčių mokėtojams prieinamą jo rizikos valdymo profilį VMI sistemoje; rengiama visapusiška visuomenės švietimo programa ir jos įgyvendinimo planas, skirtas šešėlinės ekonomikos toleravimui visuomenėje mažinti.
Kontaktinis asmuo
Gerda Pajedaitė
Komunikacijos skyrius
LR Finansų ministerija
+37065878034
[email protected]
Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.