2023.06.01 11:42 |Kategorija:  Cover news with delay

Moldovoje Europa sieks pademonstruoti V. Putinui vieningą frontą (papildytas)

naujas skyrelis

Kišiniovas, birželio 1 d. (AFP-BNS). Europos lyderiai ketvirtadienį susitinka Moldovoje – viename pažeidžiamiausių žemyno strateginės fronto linijos taškų – norėdami pademonstruoti Maskvai diplomatinę jėgą ir vienybę.

Europos politinė bendrija (EPB), vienijanti 27 Europos Sąjungos šalis ir 40 jų sąjungininkių, savo antrajam viršūnių susitikimui pasirinko mažytę Ukrainos kaimynę Moldovą.

Susirinkę už mažiau nei valandos kelio automobiliu nuo Rusijos remiamo Moldovos separatistinio regiono ir ne ką toliau nuo karo draskomos Ukrainos, lyderiai pasistengs pasiųsti aiškią žinią Kremliaus lyderiui Vladimirui Putinui.

EPB, į kurią nėra pakviestos Rusija ir Baltarusija, viršūnių susitikimo organizavimu netoli Kišiniovo visų pirma parodo solidarumą su Moldova rusų destabilizuojamų operacijų akivaizdoje ir išreiškia paramą jos siekiui įstoti į ES.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į viršūnių susitikimą Bulboakoje esančioje Mimi pilyje atvyko pirmas.

Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu), pasitikdama Ukrainos lyderį, jam pasakė: „Ukraina šiandien užtikrina Moldovos saugumą ir mes esame labai, labai už tai dėkingi.“

Kitiems 47 pakviestiems lyderiams M. Sandu turėjo kitą žinią: „Prašom investuoti į mūsų šalis. Prašom tikėti mūsų demokratijomis ir mūsų ateitimi ES. Tai jūsų indėlis į stabilumą ir taiką žemyne.“

V. Zelenskis padėkojo M. Sandu ir moldavams, ir sakė, kad ukrainiečiai palaiko juos siekiant saugumo garantijų iš Europos.

Ir Kyjivas, ir Kišiniovas tikisi šiais metais pradėti derybas dėl narystės ES, nors Rusija tęsia savo brutalų karą Ukrainoje ir, kaip teigiama, bando pakirsti Moldovos suverenitetą.

Viršūnių susitikimas taip pat yra proga Europos valstybėms drauge spręsti regiono krizes.

„Privalome galvoti ir apie platesnę Europą“, – viršūnių susitikimo išvakarėse Bratislavoje sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), pirmasis pasiūlęs EPB.

Saugumo garantijos

EPB viršūnių susitikimas vyksta už mažiau nei 10 km nuo Moldovos separatistinio Padniestrės regiono, okupuoto Rusijos „taikdarių“.

Susitikimo saugumą užtikrina ir NATO sekimo lėktuvai kaimyninėje Rumunijoje, į savo stebėjimo lauką įtraukę Moldovos oro erdvę.

Susitikimas Moldovoje vyksta tuo metu, kai NATO užsienio reikalų ministrai, tarp jų JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), Osle susitiko aptarti Aljanso kito viršūnių susitikimo darbotvarkės.

Per NATO viršūnių susitikimą, liepos 11–12 dienomis vyksiantį Vilniuje, bus aptarta, kokio pobūdžio pažadą duoti Kyjivui dėl jo priėmimo į Aljansą, o kol kas Europa nori pademonstruoti savo paramą.

E. Macronas pripažino, kad Ukrainos kariuomenė, kovojanti su invazinėmis Rusijos pajėgomis, saugo ir Europą.

Pasak jo, sąjungininkės turėtų rasti būdą pasiūlyti Ukrainai apčiuopiamų ir patikimų saugumo garantijų, kol bus išspręsti jos narystės ES ir NATO klausimai.

Jungtinės Karalystės, kuri pasitraukė iš ES, bet liko NATO, ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) sakė, kad dėl V. Putino absoliučios paniekos kitų šalių suverenitetui tapo aišku, jog vienybė būtina.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė: „Tikiuosi, kad čia, labai arti Ukrainos, dalyvaujant daugybei lyderių bus pasiųsta įtaigi žinia apie daugelio valstybių, ne vien Europos Sąjungos [narių], vienybę... dėl tarptautinės tvarkos gynimo.“

„Rusijos čia nėra – ne dėl to, kad nenorime pakviesti Rusijos, o todėl, kad Putino Rusija nusišalino nuo šios bendrijos pradėdama savo karą prieš Ukrainą“, – sakė jis.

NATO narės Turkijos naujai perrinktas prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) rengiasi savo inauguracijai ir Moldovoje tikriausiai nepasirodys, sakė diplomatai.

Viršūnių susitikimo darbotvarkėje nenumatyta daug laiko bendroms diskusijoms, bet diplomatai tikisi, kad per šalutinius susitikimus bus sprendžiami praktiniai klausimai.

E. Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) surengs Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano ir Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo (Ilchamo Alijevo) susitikimą.

Jerevanas ir Baku kelis dešimtmečius konfliktuoja dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, bet abu buvo pakviesti į EPB, Vašingtonui ir Briuseliui spaudžiant susitarti dėl taikos.

Į viršūnių susitikimo darbotvarkę įtrauktas ir kito seno Europos konflikto – Serbijos ir Kosovo priešpriešos – klausimas. Lyderiai Prištinoje ir Belgrade yra spaudžiami mažinti tarpusavio įtampą.

Redaktorė Miglė Giri

[email protected], Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, liepos 18

2024.07.18 10:30
Užsienio naujienos 2024.07.18 10:30
2024.07.18 09:57
Įvairenybės, kultūra 2024.07.18 09:57
2024.07.18 09:51
Įvairenybės, kultūra 2024.07.18 09:51
2024.07.18 07:46
Užsienio naujienos 2024.07.18 07:46
2024.07.18 07:01
Užsienio naujienos 2024.07.18 07:01
2024.07.18 06:39
Užsienio naujienos 2024.07.18 06:39
2024.07.18 06:15
Užsienio naujienos 2024.07.18 06:15

Trečiadienis, liepos 17

2024.07.17 20:35
Užsienio naujienos 2024.07.17 20:35
2024.07.17 16:32
Lietuvos politika 2024.07.17 16:32
2024.07.17 16:02
Užsienio naujienos 2024.07.17 16:02
2024.07.17 15:06
Užsienio naujienos 2024.07.17 15:06
2024.07.17 14:03
Užsienio naujienos 2024.07.17 14:03