2024.06.19 14:49 |Kategorija:  Cover news with delay

Ruošiant sveikatos sistemą karui padaryta pažanga, didžiausią nerimą kelia medikų rengimas (papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, birželio 19 d. (BNS). Ruošiant sveikatos apsaugos sistemą teikti paslaugas karo ar ekstremalios situacijos atveju, padaryta didžiulė pažanga, tačiau nerimą kelia medikų rengimas ir motyvacija, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

„Dabar matome didžiulį progresą, matome, kad (gydymo įstaigos – BNS) turi planus, turi strategijas, kai kur prasidėję mokymai, patalpos rengiamos, rezervinės įstaigos kaupia atsargas. Be abejo, trūksta lėšų, bet šiandien pamatėme pranešimuose, kad suplanuoti didžiuliai pinigai, paskirtos pagal atitinkamus lygius ligoninės, ką darys“, – trečiadienį po bendro Seimo Sveikatos reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdžio žurnalistams sakė Antanas Matulas.

Jam pritarė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Pocius.

„Po šios dienos posėdžio tikrai galiu pasakyti, kad didžiulis progresas yra, ypač Kauno klinikas reikėtų įvardyti. Nelaukdami papildomo finansavimo, jie rado savo biudžete lėšų ir padarė darbus, kurie situaciją gerina“, – teigė jis.

Anot A. Pociaus, eina kalba apie galimybę evakuoti ligonius, atvežti didelį kiekį sužeistųjų, jeigu prasidėtų kariniai veiksmai.

Sveikatos apsaugos sistemos pasirengimą darbui karo sąlygomis komitetai svarstė pernai, tuomet opozicija padėtį vadino katastrofiška.

A. Matulas, kaip didžiausią problemą, trečiadienį nurodė medikų rengimą ir jų trūkumą.

„Labiausiai reikia stiprinti medikų pasirengimą, kvalifikaciją, perkvalifikavimą“, – teigė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

Anot jo, kai kurios šalys per rezidentūrą iškart parengia dviejų artimų sričių specialistus ir tokiu būdu sprendžia problemą, bet tai daroma per lėtai.

„Dabar, kada rezidentūros trunka ketverius–penkerius–šešerius metus, akivaizdu, kad tiek ilgai rengdami neturėsime ne tik karo medikų, bet ir padidėjus srautams neturėsime, kas galės aptarnauti tuos žmones. Ir dabar susiduriame su didžiulėmis problemomis, nėra, kaip užtikrinti tuos natūralius srautus, kurie dabar yra. Neduok Dieve, jeigu tie srautai padvigubės, patrigubės, kas teiks pagalbą?“ – kalbėjo A. Matulas.

Jo teigimu, apie tai bus kalbama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Sveikatos reikalų komiteto narė „valstietė“ Rimantė Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį, kad didelė dalis medikų karinės padėties atveju gali atsisakyti dirbti savo darbą.

Anot jos, posėdžio metu buvo pristatyti apklausos rezultatai, kad 6 proc. medikų atsisakytų karo metu teikti paslaugas pagal savo specialybę, o 42 proc. nėra apsisprendę.

„Tai tikrai yra signalas, kurį reikia išgirsti, į jį reikia reaguoti. Reikia nepamiršti, kad apklausa daryta jau beveik prieš pusę metų ir per tą laiką nemažai komunikacijos vyko, ypač kalbant apie mobilizacinius sąrašus. Norėčiau tikėti, kad šiandien tas procentas jau bus kiek kitoks“, – po posėdžio žurnalistams sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vadovas Tomas Jovaiša.

A. Pocius tvirtino, kad dalis medikų dar nežino savo vaidmens įvedus karinę padėtį šalyje.

„Yra ambulatorijų lygmenyje medikų, kurie nežino savo vietos karo padėties įvedimu metu, poliklinikų darbuotojai ne visi žino“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Anot jo, Sveikatos ir Krašto apsaugos ministerijos taip pat turėtų sutarti dėl to, kokiems darbams nukreipti lėšas. Jis minėjo, kad prie gydymo įstaigų dar reikia įrengti sraigtasparnių nusileidimo aikšteles, sutvarkyti privažiavimo kelius, suskaičiuoti turimas transporto priemones, kurių gali prireikti evakuacijai.

Daugiau dėmesio pasirengimui krizėms Lietuva ėmė skirti po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas gegužę paragino šalies gydymo įstaigas pasitempti ruošiantis karui ar ekstremalioms situacijoms.

Pasak jo, pareigūnai prieš kelis mėnesius analizavo 14 ligoninių dešimtyje didžiausių Lietuvos miestų pasirengimą krizėms, lygiai pusės jų pasirengimas įvertintas teigiamai, pusės – patenkinamai.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo teigimu, ligoninių problemos susijusios su vaistų atsargų, asmens apsaugos priemonių trūkumu, maisto tiekimo užtikrinimu, tikrinant įstaigas nustatyti netolygumai ruošiantis užtikrinti autonominį elektros tiekimą.

Autorė Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, liepos 18

2024.07.18 20:45
Užsienio naujienos 2024.07.18 20:45
2024.07.18 18:19
Lietuvos politika 2024.07.18 18:19
2024.07.18 16:11
Lietuvos politika 2024.07.18 16:11
2024.07.18 15:38
Užsienio naujienos 2024.07.18 15:38
2024.07.18 15:20
Užsienio naujienos 2024.07.18 15:20
2024.07.18 15:13
Užsienio naujienos 2024.07.18 15:13
2024.07.18 14:58
Užsienio naujienos 2024.07.18 14:58
2024.07.18 13:43
Įvairenybės, kultūra 2024.07.18 13:43
2024.07.18 10:30
Užsienio naujienos 2024.07.18 10:30
2024.07.18 09:57
Įvairenybės, kultūra 2024.07.18 09:57
2024.07.18 09:51
Įvairenybės, kultūra 2024.07.18 09:51
2024.07.18 07:46
Užsienio naujienos 2024.07.18 07:46
2024.07.18 07:01
Užsienio naujienos 2024.07.18 07:01
2024.07.18 06:39
Užsienio naujienos 2024.07.18 06:39
2024.07.18 06:15
Užsienio naujienos 2024.07.18 06:15