Vilnius, rugsėjo 18 d. (BNS). Bankas „Luminor“ gerina šalies ekonomikos augimo prognozę – anot jo, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4 procento.
Kovą „Luminor“ prognozavo, kad BVP augs 2 proc.
„Lietuvos ekonomika tikrai atrodo ženkliai geriau nei Latvijos, Estijos, Europos Sąjungos vidurkis“, – trečiadienį pristatydamas naujausias ekonomikos prognozes sakė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Latvijai „Luminor“ šiemet prognozuoja 0,5 proc. BVP augimą, Estijai – 1 proc. smukimą.
Pasak ekonomisto, Lietuvos BVP augimą lemia tai, jog dėl aukšto pramonės ir paslaugų eksporto „iki rekordinių aukštumų“ išaugo užsienio prekyba. Jis pabrėžė, kad Lietuvai pasisekė, jog rinkose atpigo energetiniai ištekliai.
„(Energijos – BNS) kainoms sumažėjus pinigai plūsta į Lietuvą. Tai yra gera žinia, nes tai taip pat padeda palaikyti ekonomikos, investicijų ir vartojimo aktyvumą, nes gauname daug pinigų iš užsienio dėl teigiamo (prekybos – BNS) balanso“, – sakė ekonomistas.
2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę banko analitikai gerina nuo 1,8 iki 3 procentų. 2026 metais prognozuojamas 2,4 proc. ūkio augimas.
Pasak Ž. Maurico, kitų metų prognozę bankas pagerino Lietuvai nepriėmus jokių mokestinės sistemos pokyčių.
„Tai iš esmės susiję su minimaliais fiskalinės politikos pokyčiais. Labai daug kalbėjome, kad teks didinti mokesčius, dalį kalbų buvome įtraukę į kitų metų prognozes, kad netektų jų vėliau mažinti. Bet matome, kad tų pakeitimų nebuvo, panašu, kad ir artimiausiu metu jų nebus“, – kalbėjo ekonomistas.
„Lietuvos ekonomikai netrukdys fiskalinės politikos pokyčiai“, – teigė jis.
Banko teigimu, šiemet nominalus Lietuvos BVP bus 75,5 mlrd. eurų, 2025-aisiais – 79,6 mlrd. eurų, dar po metų – 84 mlrd. eurų.
Defliacijos prognozę keičia infiacija
Banko prognozėmis, metinė infliacija šiemet sieks 0,6 proc., nors kovą „Luminor“ prognozavo 0,2 proc. defliaciją. Pasak banko, kitąmet kainos turėtų augti 2,2 proc. (3 proc.), o 2026 metais – iki 3 proc.
„Galbūt kainos nekris, bet jos turėtų ir nekilti (smarkiai – BNS). Gali būti, kad kainų stabilumas turėtų išlikti pakankamai ilgą laiką, bent iki 2026 metų pabaigos“, – sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, infliacijos prognozė koreguota dėl aukštesnių maisto kainų nei tikėtasi, nepaistant to, jog krito žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos.
„Maisto kainos pasirodė lipnesnės, ypač metų pradžioje, nei tikėjomės, (...) labai nenoriai leidžiasi“, – teigė Ž. Mauricas.
Be to, pasak ekonomisto, infliacijai įtakos turėjo šiemet grąžintas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis maitinimo sektoriui: „Mokesčių kėlimai turi tiesioginį poveikį infliacijai.“
Ž. Mauricas taip pat neatmetė, kad spalį metinė infliacija gali sumažėti iki nulio, be to, galima ir defliacija – su sąlyga, jei ir toliau pigs nafta.
Vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę bankas gerina nuo 8,6 iki 9,6 proc. šiemet bei nuo 6,5 iki 7,4 proc. kitąmet.
Ž. Mauricas pabrėžė, kad darbo rinka išlieka „stebėtinai karšta“: „Darbo užmokesčio augimas lėtės, bet kiekvieną pusmetį tenka darbo užmokesčio prognozes didinti.“
Nedarbas šiemet turėtų siekti 7,5 proc. (kovą – 7,2 proc.), 2025 metais – 7,2 proc. (6,8 proc.).
Pasak ekonomisto, nedarbo lygį didina imigrantai, tačiau skaičiuojant tik vietinius gyventojus, nedarbas yra mažesnis.
Autorius Lukas Juozapaitis
Redaktorė Roma Pakėnienė
[email protected], Verslo naujienų skyrius
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
© Baltic News Service.
Visos teisės saugomos.