Stokholmas, spalio 8 d. (AP-AFP-BNS). Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta JAV mokslininkui Johnui J. Hopfieldui (Džonui Dž. Hopfildui) ir Geoffrey E. Hintonui (Džefriui E. Hintonui) iš Kanados už atradimus ir išradimus, įgalinančius mašininį mokymąsi naudojant dirbtinius neuronų tinklus, antradienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija.
„Nors kompiuteriai negali mąstyti, dabar mašinos gali imituoti tokias funkcijas kaip atmintis ir mokymasis. Šių metų fizikos laureatai padėjo tai padaryti“, – sakoma akademijos pranešime žiniasklaidai.
„Du šių metų Nobelio fizikos premijos laureatai, naudodamiesi fizikos įrankiais, sukūrė metodus, kurie šiandien yra galingo mašininio mokymosi pagrindas“, – pabrėžiama jame.
J. J. Hopfieldas sukūrė asociatyviąją atmintį, galinčią saugoti ir atkurti vaizdus ir kitų tipų duomenų modelius.
G. E. Hintonas išrado metodą, galintį savarankiškai surasti duomenų savybes ir taip atlikti tokias užduotis, kaip konkrečių elementų atpažinimas paveikslėliuose.
„Kai kalbame apie dirbtinį intelektą, dažnai turime omenyje mašininį mokymąsi naudojant dirbtinius neuronų tinklus. Šią technologiją iš pradžių įkvėpė smegenų struktūra“, – aiškinama pranešime.
„Dirbtiniame neuronų tinkle smegenų neuronai vaizduojami mazgais, kurie turi skirtingas reikšmes. Šie mazgai daro įtaką vienas kitam per ryšius, kuriuos galima prilyginti sinapsėms ir kurie gali būti stipresni arba silpnesni, – sakoma jame. – Tinklas mokomas, pavyzdžiui, kuriant stipresnius ryšius tarp mazgų, vienu metu turinčių dideles reikšmes.“
„Priblokštas“
Šių metų laureatai nuo 9-o dešimtmečio atlieka svarbų darbą su dirbtiniais neuronų tinklais, pažymi Švedijos karališkoji mokslų akademija.
„Laureatų darbas jau atnešė didžiulę naudą. Fizikoje dirbtinių neuronų tinklus naudojame daugelyje sričių, pavyzdžiui, kurdami naujas specifinių savybių turinčias medžiagas“, – sakė Nobelio fizikos komiteto pirmininkė Ellen Moons (Elen Muns).
Ji teigė, kad tokie tinklai naudojami fizikos moksliniams tyrimams ir „taip pat tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, pavyzdžiui, veido atpažinimo ir vertimo srityse“.
91-erių amerikietis J. J. Hopfieldas yra JAV Prinstono universiteto profesorius, o Londone gimęs 76-erių G. E. Hintonas yra Toronto universiteto profesorius.
„Esu priblokštas (...) Net neįsivaizdavau, kad taip gali nutikti“, – sakė G. E. Hintonas žurnalistams duodamas interviu telefonu, kai Stokholme buvo paskelbti Nobelio fizikos premijos laureatai.
Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.
Praeitais metais Nobelio fizikos premija paskirta JAV mokslininkui Pierre'ui Agostini (Pjerui Agostiniui), Ferencui Krauszui (Ferencui Krausui) iš Vokietijos ir Švedijos mokslininkei Anne L'Huillier (En Lehejer) už eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai materijoje tirti.
Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Victorui Ambrosui (Viktorui Ambrozui) ir Gary Ruvkunui (Gariui Ravkanui) už mikro-RNR atradimą ir jos vaidmenį potranskripciniame genų reguliavime.
Trečiadienį bus paskelbtas Nobelio chemijos premijos laureatas ar laureatai, o daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
[email protected], Užsienio naujienų skyrius