2024.10.22 14:05 |Kategorija:  Cover news

Lietuva pirks tankų ir šarvuočių, tačiau nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos (dar papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, spalio 22 d. (BNS). Lietuva pasirašys sutartį dėl vokiškų tankų ir pirks švediškų vikšrinių kovos mašinų, tačiau, esant dabartiniam finansavimui ir pramonės galimybėms, šalies kuriamai divizija iki 2030 metų nepavyks pasiekti visiško operacinio pajėgumo.

Apie tai, kad divizija nepasieks reikiamo pajėgumo Valstybės gynimo tarybą (VGT) antradienį informavo kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

„Konstatuota, kad 2030 metais, sąlygoms nekintant, mūsų nacionalinė divizija nebus pajėgi pasiekti pilno operacinio pajėgumo“, – po VGT posėdžio antradienį žurnalistams sakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

„Jeigu tos sąlygos ir toliau nesikeis, mes sugebėsime tai padaryti tik 2036–2040 metais“, – pridūrė jis.

Pasak vyriausiojo prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais, tai, kad Lietuvai gali nepavykti iki 2030 metų išvystyti divizijos, lemia šiuo metu planuojamas finansavimas, situacija gynybos pramonėje.

„Jeigu nieko daugiau nedarysime, ji nebus pajėgi kariauti taip, kaip iš jos yra tikimasi“, – sakė jis.

K. Budrio teigimu, šie terminai netenkina, todėl VGT paprašė kariuomenės vado pateikti siūlymus dėl būtinų struktūrinių pokyčių kariuomenėje, siūlymus dėl finansavimo poreikio ir tam tikras korekcijas valstybės ginkluotos gynybos koncepcijai.

„Tikimės, kad kituose VGT posėdžiuose (...) tuos klausimus atsakinėsime toliau. Šiandien tikslas buvo padaryti (krašto apsaugos sistemos – BNS) nuotrauką, kokia ji yra, tokia yra ir su ja mes judame į priekį dirbti“, – kalbėjo K. Budrys.

Perkami tankai ir šarvuočiai

VGT posėdžio metu taip pat nusprendė pasirašyti sutartį dėl tankų „Leopard 2“ įsigijimo.

„VGT pasiūlė Krašto apsaugos ministerijai sudaryti tankų įsigijimų, kovinės paramos mašinų, kurios eina drauge su tankais, taip pat simuliacinių sistemų įsigijimo sutartį“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

„Suprantame, kad įvedant pajėgumą bus dar daug papildomų darbų – ne tik gauti geležinę dalį, bet ir personalą paruošti, pastatyti naują infrastruktūrą, nes tokios mes Lietuvoje neturime“, – dėstė K. Budrys.

Anot jo, pirmoji tankų kuopa Lietuvą turėtų pasiekti 2029 metais, o pilnas tankų batalionas būtų suformuotas 2034-aisiais.

„Sieksime, kad tie terminai būtų greitesni, nes ne viena Lietuva dalyvauja pirkime, yra šalių grupė, kurioje mes dalyvaudami darome įsigijimą“, – sakė prezidento patarėjas.

K. Budrio teigimu, kiek Lietuvai kainuos tankų įsigijimas vėliau patikslins Krašto apsaugos ministerija (KAM), kai bus pasirašytos sutartys.

Lietuva taip pat nusprendė pirkti švediškų vikšrinių pėstininkų kovos mašinų dviem batalionams.

„Priimtas sprendimas (...) pasiūlyti Krašto apsaugos ministerijai pradėti derybas su Švedijos puse dėl pėstininkų kovos mašinų CV90 įsigijimo“, – sakė prezidento patarėjas.

„Tokia yra kryptis, tarpinis atskaitos taškas tęsiant „Geležinio vilko“ brigados mechanizavimą“, – pridūrė jis.

Anot K. Budrio, apie 100 įsigyjamų mašinų bus priskirtos jau egzistuojantiems batalionams, nauji nebus kuriami, tačiau kol kas neįvardijo, kurie konkrečiai vienetai sulauks papildomų pajėgumų.

„Šita informacija ateis vėliau, lygiai taip pat kaip nėra sprendimų ir dėl tankų dislokavimo vietos, tai bus susiję su infrastruktūros plėtra“, – sakė prezidento patarėjas.

Kol kas nėra aišku ir kada mašinos pasieks Lietuvą.

„Vienas iš derybų objektų – norime, kad tai atitiktų mūsų divizijos pajėgumo plėtojimo terminus, kad kuo anksčiau turėtume kovai pasiruošusią diviziją“, – kalbėjo K. Budrys.

Lietuva pirmajame etape įsigijo ratinių pėstininkų kovos mašinų „Boxer“, kurios sukonstruotos pagal Lietuvos kariuomenės poreikius ir šalyje vadinamos „Vilkais“.

Lietuvos kariuomenei jau yra perduotos anksčiau įsigytos 89 pėstininkų kovos mašinos, dėl dar 27 papildomų „Boxer“ mašinų spalį pasirašyta nauja sutartis su Vokietijos gamintojais.

Divizija iki 2030 metų, bet tik vidutinio pajėgumo

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš esmės nacionalinę diviziją pavyks sukurti iki 2030 metų, tačiau ji neturės visiško pajėgumo.

„Tai yra pilną tankų batalioną, tuos papildomus pėstininkų kovos mašinų batalionus ir kitus dalykus. Kadangi divizijos kūrimas yra ne tik technika, ne tik jos įsigijimas, bet ir personalo, infrastruktūros rengimas, visas amunicijos aprūpinimas ir visi kiti dalykai“, – žurnalistams po VGT posėdžio prie ministerijos kalbėjo L. Kasčiūnas.

Anot jo, diviziją sudaranti viena iš tankų kuopų ir pėstininkų kovos mašinų batalionas bus iki 2030 metų.

„Riboja ir gamybos tempai, Vakarų pramonė, žinot, įsibėgėja, ir kiti objektyvūs dalykai, bet divizija bus, tik klausimas pilno operacinio pajėgumo“, – sakė ministras.

„Ji vis tiek bet kokiu atveju vykdys užduotis ir vykdys jas sėkmingai“, – pridūrė jis.

Įprastai gynybos ministras VGT sprendimus komentuoja kartu su prezidento patarėju. Vis tik šį kartą jie tą darė atskirai.

„Klausimas ne man. Šiaip tai labai vieningi buvome sprendimuose, galėjome vieningai ir pakomentuoti. Matyt, kad kažkas pasirodė kitaip. Čia smulkmena, detalė“, – teigė L. Kasčiūnas.

Tuo metu K. Budrys tvirtino, jog VGT posėdį komentuoja jis vienas, nes toks buvo sutarimas.

2030 metais – vidutinis operacinis pajėgumas

Savo ruožtu kariuomenės vadas R. Vaikšnoras sakė, kad iki 2030 metų divizija pasieks vidutinių operacinių pajėgumų lygį.

„Divizija jau dabar yra užuomazga, dabar jau galvojame apie štabą. (...) Taip, turbūt kai kurių platformų nebus, kai kurių sistemų turbūt nebus, bet tai neapriboja mūsų užduočių vykdymo“, – sakė kariuomenės vadas.

„Paprasčiausiai kiekvienos platformos, kiekvieno vieneto atėjimas sustiprins mūsų gebėjimą sukariauti nuožmesnį galbūt, sudėtingesnį mūšį“, – teigė generolas.

Šiuo metu kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai numatytas apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,03 proc. bendrjo vidaus produkto (BVP) finansavimas. Šiemet Lietuva kartu su metų eigoje pasiskolintomis lėšomis gynybai skyrė apie 3,2 proc. BVP.

Krašto apsaugos ministras teigė, kad papildomai pasiskolinus, biudžetas galėtų išaugti iki 3,5 proc. BVP., o kariuomenės vadas praėjusią savaitę kalbėjo, kad norint atstatyti dėl nepakankamo finansavimo prarastus pajėgumus, asignavimai gynybai turėtų siekti 4–5 proc. BVP.

Autoriai: Greta Zulonaitė, Jūratė Skėrytė, Vilmantas Venckūnas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Antradienis, spalio 22

2024.10.22 17:35
Užsienio naujienos 2024.10.22 17:35
2024.10.22 14:02
Įvairenybės, kultūra 2024.10.22 14:02
2024.10.22 12:41
Lietuvos politika 2024.10.22 12:41
2024.10.22 12:23
Užsienio naujienos 2024.10.22 12:23
 
2024.10.11 12:30 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Šiaurės Europa tampa bastionu, kitoms šalims dar reikia pasitempti - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2024-10-11

Lenkai, kaip ir jų kaimynai iš Baltijos ir Šiaurės šalių, vis labiau nekantrauja. Jie nusivylę Amerikos neryžtingumu dėl Ukrainos ir suvaržymais, kuriuos ji taiko reagavimui į Rusijos pilkosios zonos išpuolius. Jie baiminasi, kad Vladimiro Putino arba jo įpėdinio režimas bus pasirengęs naujam karui daug anksčiau, nei mano dauguma vakariečių. Jie skiria milžiniškas sumas gynybai ir kuria glaudžių dvišalių ir daugiašalių ryšių tinklą saugumo, planavimo, žvalgybos ir viešųjų pirkimų srityse.

Kontrastas su piečiau esančiomis šalimis labai ryškus. Vidurio Europos šalys ne tik atsilieka. Jos eina klaidinga kryptimi. Austrijoje rinkimus laimėjo FPOe, vadovaujama Herberto Kicklio, kuris, būdamas vidaus reikalų ministru, savo šalį pavertė žvalgybos pariju. Slovakija pernai perrinko Robertą Fico, atvirą karo Ukrainoje kritiką ir Vengrijos ilgamečio premjero Viktoro Orbano sąjungininką. Čekijos vyriausybė, kuri užsienio politikos srityje laikosi pagirtinos „vanagiškos“ pozicijos, yra susiskaldžiusi ir nepopuliari užklupus sunkumams dėl pragyvenimo išlaidų. Buvęs ministras pirmininkas ir magnatas Andrejus Babišas tikisi sugrįžti valdžion kitais metais. Kartu su R. Fico ir V. Orbanu A. Babišas priklauso naujai frakcijai „Patriotai už Europą“, kuri nepritaria pagalbai Ukrainai ir dėl karo kaltina Vakarus. 

Labiau į vakarus stebimas vaizdas ne ką linksmesnis. Pastaruoju metu regioniniuose rinkimuose Vokietijoje gerai pasirodė proputiniškos kraštutinės dešiniosios ir kairiosios partijos. Kanclerio Olafo Scholzo koalicija funkcionuoja vis prasčiau. Jos nesėkmė toli gražu neapsiriboja vien Rusija. Atrodo, kad politiką Kinijos atžvilgiu didžiausioje Europos ekonomikoje lemia trumpalaikiai komerciniai sumetimai. Iš didžiųjų šalių vadovų tik italė Giorgia Meloni siūlo aiškumą ir ryžtingumą. 

Dėl netvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių naujajai Europos Komisijai tenka dar didesnis vaidmuo. Atsakymas į apokrifinį klausimą (klaidingai priskiriamą Henry Kissingeriui) „Kam skambinti, jei noriu pasikalbėti su Europa?“ yra aiškus: Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. Naujoji komanda jau suformuota, bet dar nedirba. Klausymų Europos Parlamente atidėjimas iki lapkričio atrodo kaip nuolaidžiavimas savo silpnybėms. Pasaulis dega, o sprendimų reikėjo dar vakar. ES delsimas dėl plėtros, pavyzdžiui, skatina nepasitenkinimą šalyse kandidatėse Pietryčių Europoje. Rusija ir Kinija iš to pelnosi.

Trumpai tariant, „didžioji Europa“, kurią sudaro daugiau kaip 30 šalių, ar jos priklausytų NATO, ES, ar abiem organizacijoms, nėra pasirengusi prisiimti savo saugumo naštos. Jai trūksta strateginės perspektyvos: pavyzdžiui, ji neturi ką pasakyti apie Artimuosius Rytus. Nacionaliniai interesai reiškia, kad jos gynybos pramonė yra fragmentiška. Ji nesugeba strategiškai panaudoti didelės paramos vystymuisi Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalyse, kuriose vyrauja antiizraelietiškos ir antiamerikietiškos nuotaikos. 

Europa taip pat dar negali būti patikima Jungtinių Valstijų sąjungininkė. Teoriškai susitarimas turėtų būti akivaizdus: padėti amerikiečiams sulaikyti ir apriboti Kiniją mainais į nuolatines JAV karines garantijas Europai. Tačiau pernelyg daug europiečių bijo minties, kad gali būti įtraukti į pasaulinę konfrontaciją su Kinija. Jie verčiau norėtų uždirbti pinigų. O JAV parama Europai atrodo kaip pagrindinis vaidmuo, dėl kurio amerikiečiai patiria per daug išlaidų ir rizikos. Dauguma karinių planų labai remiasi prielaida, kad amerikiečiai išgelbės padėtį.

Atsižvelgiant į tai, Lenkijos, Šiaurės ir Baltijos šalių sistema atrodo ypač svarbi. Tai sąjungininkės, turinčios efektyvias vyriausybes, stiprią ekonomiką, atsparias visuomenes ir pajėgias kariuomenes. Pridėkime dar kelias šalis – tarkime, Britaniją, Nyderlandus ir Rumuniją – ir šis naujas kelių šalių aljansas aplink Baltijos jūrą atrodys vis perspektyvesnis. 

Vienas iš klausimų – kaip greitai dabartinis į kariuomenes sutelktas bendradarbiavimas gali įgauti politinį, diplomatinį ir administracinį svorį. Kitas klausimas – ar jis gali atlaikyti Rusijos spaudimą, kuris kitur buvo labai sėkmingas. 

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: