2024.06.17 22:28 |Kategorija:  Cover news

„Darbiečiai“ nusprendė nesijungti su Regionų partija, rinkimuose dalyvaus savarankiškai (patikslintas)

patikslinta antra pastraipa – turi būti tarybos narių procentai

Vilnius, birželio 17 d. (BNS). Darbo partijos taryba pirmadienį nutarė nejungti politinės jėgos su Lietuvos regionų partija ir artėjančiuose Seimo rinkimuose dalyvauti savarankiškai.

„65 proc. tarybos narių buvo prieš ir tik 35 proc. už. Nedarysime jokių susijungimų. Seimo rinkimuose tiek daugiamandatėje, tiek vienmandatėse dalyvausime savarankiškai“, – BNS sakė laikinasis partijos pirmininkas Valentinas Bukauskas.

„Daugeliui žmonių pas mus Darbo partija yra pirma partija, jie veikia savo regionuose ir nori toliau dalyvauti, toliau atstovauti, nenori nusišalinti ir bėgti nuo atsakomybės, išsivaikščioti“, – pridūrė jis.

Pokyčius „darbiečiai“ svarstė po nesėkmingų prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimų. Iš partijos pirmininko posto praėjusią savaitę dėl to pasitraukė Seimo narys Andrius Mazuronis.

Be to, partiją neseniai paliko ilgametis jos narys, parlamentaras Viktoras Fiodorovas. Tokį sprendimą kiek anksčiau priėmė ir Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Pasak V. Bukausko, liepos 20 dieną šaukiamas Darbo partijos suvažiavimas, jo metu bus išrinktas nuolatinis partijos pirmininkas, valdymo organai, bus patvirtintas sąrašas Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje ir kandidatai vienmandatėse apygardose.

„Darbiečius“ neseniai supurtė teisėsaugos atliekamas tyrimas dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant EP narių padėjėjų darbo funkcijų. Dėl to buvo atliktos kratos „darbiečių“ būstinėje.

Vienintelis partijos atstovas EP yra kadenciją baigiantis buvęs politinės jėgos lyderis Viktoras Uspaskichas, susistabdęs narystę partijoje.

Birželį EP rinkimuose Darbo partija surinko 1,62 proc. balsų ir mandatų neiškovojo, gegužę tuometinis „darbiečių“ pirmininkas A. Mazuronis prezidento rinkimuose gavo 1,38 proc. balsų ir liko priešpaskutinis.

„Politika yra toks kelias – būna nuosmukių, būna pakilimų“, – sakė V. Bukauskas.

„Natūralu, kad oponentai laidoja“, – pridūrė jis.

V. Bukauskas tvirtino, kad partijos taryba nesikalbėjo apie galimą V. Uspaskicho sugrįžimą.

Seimo rinkimai vyks spalį.

Autorius Saulius Jakučionis

[email protected], +370 5 205 85 10, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Pirmadienis, birželio 17

2024.06.17 19:32
Užsienio naujienos 2024.06.17 19:32
2024.06.17 16:44
Lietuvos politika 2024.06.17 16:44
2024.06.17 16:04
Užsienio naujienos 2024.06.17 16:04
2024.06.17 15:13
Užsienio naujienos 2024.06.17 15:13
2024.06.17 14:28
Užsienio naujienos 2024.06.17 14:28
2024.06.17 14:17
Lietuvos politika 2024.06.17 14:17
 
2024.06.04 12:30 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: hibridinės grėsmės Suvalkų koridoriui nusveria karines - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2024-06-04

Žemėlapiai gali klaidinti. Pažvelkite į Europoje išsiskiriantį 70 km sienos tarp Lietuvos ir Lenkijos ruožą. Į pietryčius nuo jo – Rusijos sąjungininkė Baltarusija. Į šiaurės vakarus – Karaliaučiaus sritis: itin militarizuotas Rusijos eksklavas. Vos vienu smūgiu Kremlius galėtų – tariamai – užimti šį teritorijos ruožą ir atkirsti Baltijos šalis nuo Europos.

Tai galėtų suveikti stalo žaidime. Tačiau toks scenarijus mažai susijęs su realybe. Praėjusią savaitę leidau laiką Lietuvoje ir Lenkijoje, kur iš arti stebėjau tikrąją pasienio teritorijų geopolitiką.

Pirmiausia aplankiau Dieveniškes, įsikūrusias nedideliame Lietuvos „apendikse“, įsispraudusiame į Baltarusijos teritoriją. Su likusia Lietuvos dalimi jas jungia vienintelis kelias, besidriekiantis vos keli metrai nuo pasienio tvoros. Esama vienos apokrifinės istorijos, kad ši keista forma atsirado per vieną susitikimą, Stalinui palikus savo pypkę ant žemėlapio, kai buvo braižomos Sovietų Sąjungos vidaus sienos. Esą niekas nedrįsęs pajudinti asmeninio diktatoriaus daikto, todėl kartografai jį apvedžioję. 

Dieveniškės puikiai apsaugotos nuo invazijos, tačiau ne nuo karinės. Tenykštė grėsmė kol kas yra Baltarusijos režimo organizuojama nelegali migracija. Lietuvos pasieniečių vadavietėje peržiūrėjau vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip baltarusių stuobriai prie sienos išmeta šiuos nelaimėlius – tai ciniškas bandymas panaudoti žmonių neviltį geopolitiniam įbauginimui. Įspūdinga nauja pasienio tvora, sutvirtinta pjaunančia viela, daro šią taktiką mažiau veiksmingą. 

Atremti plataus masto ginkluotą ataką prieš Dieveniškes būtų sudėtingiau. Tačiau čia svarbu tai, kad šis teritorijos gabalėlis nėra ypatingas atvejis dėl geografinių ar istorinių ypatumų. Tai – NATO teritorija. Rusija Baltijos šalis gali laikyti ypatingu atveju. Niekas kitas neturėtų.

Panaši logika galioja ir Suvalkų koridoriui. Lietuvos, Lenkijos ir JAV kariai atidžiai jį stebi. Bet koks rusų įsiveržimas čia nebūtų netikėtas ir keltų grėsmę dėl plataus masto karo.

Esu labiau sunerimęs dėl nekarinio pobūdžio atakos. Koridoriumi driekiasi vos du pagrindiniai keliai ir viena geležinkelio linija. Taip pat per jį nutiesti svarbūs dujotiekiai ir elektros jungtys, o galiausiai ten turi pradėti veikti „Rail Baltica“ projektas. Sabotažas galėtų pakirsti vieną ar visas šias jungtis, o tai turėtų didelį simbolinį efektą.

Naujoji Rusijos hibridinio karo banga – iš esmės terorizmas – dabar keliauja po Europą: pasitelkiami banditai ir smulkūs nusikaltėliai, o ne apmokyti žvalgybininkai. Nuo neseniai įvykusio padegimo Vilniaus „Ikea“ parduotuvėje iki bombos po kokiu tiltu, vamzdžiu ar kabeliu mažai gyventojų turinčioje kaimo vietovėje tėra vienas nedidelis žingsnis. Užkirsti kelią tokiems incidentams sunku. Vadovavimo grandinėje esama kelių palankių aplinkybių. Nusikaltėliams siūlomos milžiniškos pinigų sumos. Sulaikymo atveju atgrasymo priemonė – laikas kalėjime – mažai reikšminga. Jie ir taip dažniausiai ten jau būna praleidę laiko. 

Tai pabrėžia didžiausią NATO galvasopį: atgrasymą. Kaip Aljansas reaguotų į teroristinį išpuolį prieš infrastruktūrą Suvalkų koridoriuje? Atsakydami nesiruošiame bombarduoti Rusijos tiltų. Vienas iš galimų atsakomųjų veiksmų būtų sustabdyti visą tranzitą (kelių, geležinkelių, gamtinių dujų ir elektros energijos) į Kaliningradą, paverčiant Rusijos po 1945-ųjų gautą teritorinį trofėjų geopolitiniu įkaitu. 

Lietuva pabandė padaryti kažką panašaus Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą. Bet Europos Sąjunga privertė ją tų priemonių atsisakyti. Problema dėl tokių žingsnių ta, kas nutiks vėliau. Ar Rusija dalinę Karaliaučiaus blokadą palaikytų pretekstu tolesnei eskalacijai? Ką darytume tada? Gerai pagalvokite.

Sprendimų šioms dilemoms reikia greitai. Kol kas Rusijos terorizmas per ištiestos rankos ilgį nesulaukia jokios rimtos bausmės. Reikia tikėtis jo daugiau ir prieš svarbesnius taikinius.

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: