2024.07.18 16:11 |Kategorija:  Cover news

Seimas baigė sprendimais dėl gynybos pažymėtą pavasario sesiją

Vilnius, liepos 18 d. (BNS). Seimas ketvirtadienį baigė pratęstą priešpaskutinę šios kadencijos sesiją.

Ji turėjo baigtis birželio 30 dieną, tačiau buvo pratęsta, kad galėtų įvykti prezidento Gitano Nausėdos inauguracija, Vyriausybė grąžintų įgaliojimus ir premjerė Ingrida Šimonytė pasitikrintų pasitikėjimą parlamente.

Pavasario sesijos metu Seimas pakėlė mokesčius, kad gynybos finansavimas pasiektų 3 proc. bendrojo vidaus produkto, taip pat pritarė šaukimo į kariuomenę reformai, paskutinę dieną denonsavo kasetinius šaudmenis draudžiančią konvenciją.

„Manyčiau, kad ši besibaigianti pavasario sesija buvo ta, kada daugiausia kalbėjome apie atsakomybę ir gebėjimą išspręsti bene pagrindinį dabar klausimą – saugumo ir gynybos klausimą“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Nors ši, kaip iš esmės kiekviena, Seimo sesija buvo kupina aštrių diskusijų, emocijų, kas visiškai normalu parlamente, džiaugiuosi, kad mums pavyko rasti esminį sutarimą dėl gynybos finansavimo“, – sakė parlamento vadovė.

Parlamentas taip pat patvirtino atnaujintą nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, Šalpos pensijų įstatymo pataisas, numatančias, kad šalpos negalios ir šalpos senatvės pensijos bus mokamos nepaisant to, kad šių pensijų gavėjai dirba. 

Seimas nusprendė keisti pajamų iš finansinių investicijų apmokestinimo tvarką, įtvirtino sisteminius baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčius.

„Norėčiau padėkoti kiekvienam už jūsų indėlį į mūsų visų bendrą tikslą, kad Lietuva būtų saugi, klestinti ir kad mes, pasibaigus kadencijai, galėtume drąsiai žvelgti tiek vieni kitiems, tiek Lietuvos žmonėms į akis“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Sesijos metu darbą pradėjo prisiekę naujai paskirti ministrai – krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas, prisiekė nauja Seimo narė demokratė Jekaterina Rojaka.

Iš Seimo po apkaltos pašalintas Petras Gražulis, po nepalankaus Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo taip pat gresiant apkaltai mandato atsisakė „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitis.

Seimą taip pat paliko į Europos Parlamentą išrinkti „valstietis“ Aurelijus Veryga bei konservatorius Paulius Saudargas.

Seimo Spaudos tarnybos duomenimis, parlamentarai pavasario sesiją rinkosi į 60 posėdžių, priėmė 487 teisės aktus, iš jų – 373 įstatymus.

Pagal Konstituciją, Seimas per metus renkasi į dvi sesijas – pavasario ir rudens. Pavasario sesija prasideda kovo 10-ąją ir baigiasi birželio 30-ąją. Rudens sesija prasidės rugsėjo 10-ąją.

Visgi tikėtina, kad Seimas į posėdžių salę grįš anksčiau. Atnaujinus Ministrų kabinetą po įgaliojimų grąžinimo, iš naujo turės prisiekti ministrai, be to, turėtų būti tvirtinamas naujosios Europos Komisijos narys iš Lietuvos.

Politikai teigia, kad neeilinė Seimo sesija dėl to bus tikriausiai šaukiama rugpjūtį.

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Kaip tapti BNS vartotoju?

Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, liepos 18

2024.07.18 20:45
Užsienio naujienos 2024.07.18 20:45
2024.07.18 18:19
Lietuvos politika 2024.07.18 18:19
2024.07.18 16:11
Lietuvos politika 2024.07.18 16:11
2024.07.18 15:38
Užsienio naujienos 2024.07.18 15:38
2024.07.18 15:20
Užsienio naujienos 2024.07.18 15:20
2024.07.18 15:13
Užsienio naujienos 2024.07.18 15:13
2024.07.18 14:58
Užsienio naujienos 2024.07.18 14:58
2024.07.18 13:43
Įvairenybės, kultūra 2024.07.18 13:43
2024.07.18 10:30
Užsienio naujienos 2024.07.18 10:30
2024.07.18 09:57
Įvairenybės, kultūra 2024.07.18 09:57
2024.07.18 09:51
Įvairenybės, kultūra 2024.07.18 09:51
2024.07.18 07:46
Užsienio naujienos 2024.07.18 07:46
2024.07.18 07:01
Užsienio naujienos 2024.07.18 07:01
2024.07.18 06:39
Užsienio naujienos 2024.07.18 06:39
2024.07.18 06:15
Užsienio naujienos 2024.07.18 06:15
 
2024.07.17 12:30 |Kategorija:  Komentarai

Lucasas: Europa pratinasi prie saugumo tvarkos be transatlantinio dėmens - KOMENTARAS

Komentaras

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.

Edward Lucas

2024-07-17

Blenimas – klaidingai užrašytas vokiškas vietovės, kuri yra visiškai britiška, pavadinimas. Prabangūs rūmai ir skulptūromis išpuošta teritorija atsirado siekiant apdovanoti Molboro kunigaikštį už jo pergalę 1704 metais Blindheime Bavarijoje, išgelbėjusią Vieną Ispanijos įpėdinystės kare. 

Dabar Blenimas, kur, be kita ko, gimė britų karo meto lyderis Winstonas Churchillis, rengiasi ketvirtajam Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikimui. Šia Prancūzijos iniciatyva siekiama suartinti Europos Sąjungą su blokui nepriklausančiomis valstybėmis, įskaitant tokias mažas šalis kaip Islandija, Sakartvelas, Kosovas ir Albanija, ir su pagrindinėmis NATO sąjungininkėmis Britanija, Norvegija ir (teoriškai, nors kol kas be rezultatų) Turkija. 

Mūšis dėl Blindheimo įtvirtino Britanijos, kaip Europos saugumo jėgos, pozicijas po ankstesnio šimtmečio suirutės. Ši apėmė pilietinį karą ir daugybę pažeminimų, įskaitant tai, kad teko atsivežti naują karališkąją šeimą iš žemyno. Liepos 18 dieną Blenime vyksiantis renginys, kuriame dalyvaus beveik 50 šalių vadovų, gali padėti Jungtinei Karalystei padaryti tą patį po beveik dešimtmečio trikdžių dėl „Brexito“. 

Naujoji stabili centro kairiųjų vyriausybė, orientuota į nuobodžią kompetenciją, yra ryškus kontrastas aiškios krypties neturinčioms Vokietijai ir Prancūzijai. Britanija taip pat yra viena iš žemyno karinių galiūnių, turinti branduolinių ginklų, pasaulinio lygio žvalgybos ir specialiąsias pajėgas, o kitose ginkluotųjų pajėgų dalyse – aukščiausios kompetencijos elementų.

Vienas iš įvykių, kurių reikėtų laukti, būtų Britanijos (kuri, kaip tikimasi, prisijungusi jį sutvarkytų) prisijungimas prie disfunkcinio Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos Veimaro trikampio. EPB gynybos grupė galėtų padidinti Europos indėlį į NATO ir pagalbą Ukrainai. Naujoji Britanijos vyriausybė jau intensyviai bendrauja. Užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy nori sudaryti platų saugumo ir gynybos susitarimą su ES. Per pirmąją savo kaip ministro kelionę jis aplankė Berlyną, Varšuvą ir Stokholmą. Spalį jis dalyvaus ES užsienio reikalų tarybos posėdyje. 

Jokie esminiai dalykai neįvyks iškart: šį pusmetį Europos Sąjungai rotacijos tvarka pirmininkauja Vengrija, kurios vyriausybė yra (mandagiai tariant) geopolitiškai nenuspėjama. Tačiau nuo sausio Bendrijai pirmininkaus Lenkija, o po jos – tokia pat vanagiškai nusiteikusi Danija. Tai bus geras fonas deryboms. Britanijos įtaka saugumo srityje gali sušvelninti Komisijai būdingą griežtą požiūrį į tokius klausimus kaip žvejybos kvotos. 

Molboro kunigaikštis galbūt ir atpažintų uniformas, vėliavas ir ženklelius, tačiau jis būtų turėjęs kandžių pastabų apie dabartinius Britanijos ginkluotųjų pajėgų pajėgumus. Netinkami naudoti karo laivai, nusidėvėjusios kovos mašinos, menkos atsargos ir didelis personalo trūkumas pakirto jų patikimumą ir tampa didžiuliais, skausmingais pasirinkimais, naujajai vyriausybei žadant gynybos peržiūrą. Gynybos vadai viešai pripažįsta, kad Britanija negalėtų kariauti ilgiau nei du mėnesius. Po to, matyt, tektų rinktis tarp branduolinio Armagedono, pasidavimo arba (labiausiai tikėtina, atsižvelgiant į praėjusio šimtmečio istoriją) prašyti amerikiečių mums padėti.  

Bet ar jie padėtų? Blenimo susitikimą užgožia artėjantys JAV prezidento rinkimai. Joe Bideno administracijos blaškymasis dėl Ukrainos jau pakirto tikėjimą transatlantinėmis saugumo garantijomis. Donaldo Trumpo perrinkimo perspektyva išryškina Europos silpnumą. Jo padėjėjai ir sąjungininkai atvirai (ir teisingai) sako, kad Kinija kelia didesnę grėsmę ir kad turtingieji europiečiai turėtų labiau stengtis dėl savo gynybos. 

Europa, turėdama laiko, tikrai gali tai padaryti. Tačiau tai iš esmės pakeis geopolitinį kraštovaizdį, ypač jei Britanija ir vanagiškai nusiteikusios šalys Europos rytuose bei šiaurėje sudarys ilgalaikį aljansą. Didžiausias pralaimėtojas Blindheime buvo Prancūzijos ir Bavarijos aljansas. Didieji laimėtojai buvo britai ir Habsburgai. Emmanueliui Macronui ir Olafui Scholzui vertėtų apie tai pagalvoti žavintis architektūra. 

----------

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.

Rodyti: