I.Šimonytė, G. Landsbergis partiečiams: išmokų skandale reikia naujo pasitikėjimo mandato
Vilnius, gegužės 26 d. (BNS). Premjerė Ingrida Šimonytė ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis laiške partiečiams sako, kad neskaidrių savivaldos išmokų sukeltos politinės krizės akivaizdoje nėra objektyvaus arbitro, todėl norint tęsti Vyriausybės ir Seimo darbus reikalingas „naujas pasitikėjimo mandatas“.
Penktadienį išplatintame bendrame laiške, kuriame argumentuojamas siekis inicijuoti pirmalaikius rinkimus, o tam nepavykus – atsistatydinti Vyriausybei, jie tvirtina iki šiol laikęsi pozicijos, kad kiekvieną tarybų narių išlaidų apmokėjimo atvejį reikia vertinti individualiai, o matant problemas „siekti sisteminių ir sąžiningų pokyčių“.
Tačiau, pasak premjerės ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovo, dėl bendrų sistemos ydų kritikos centre nepagrįstai atsidūrė trys dabartinės Vyriausybės nariai, dirbę Kauno savivaldybės taryboje, nes dėl tarybos pasitvirtinto reglamento taisyklių jie tiesiog nekaupė čekių ir buvo „suplakti su atvejais“, kuomet „buvo klastojami čekiai bei sąskaitos“.
„Manome, kad esamoje situacijoje politiniame lauke nėra arbitro, kuris būtų objektyvus, o pastangoms spręsti problemą iš esmės ritualiniu ministrų „aukojimu“ pritarti negalime. Todėl pasiūlėme politinės sistemos skaidrinimo ir perkrovimo iniciatyvas“, – sakoma laiške, skirtame TS-LKD nariams.
Jie kartoja pozicija, kad tarybose anksčiau dirbo daugiau nei trečdalis dabartinių parlamentarų, o į klausimus dėl išlaidų skaidrumo turi atsakyti ir dalis Seimo politikų, kompensavę išlaidas per COVID-19 pandemijos ribojimus, taip pat ir šalies vadovas Gitanas Nausėda, neatsakęs į klausimus dėl skolų, susidariusių per prezidento rinkimus, padengimo.
Anot I. Šimonytės ir G. Landsbergio, politinės sistemos „skaidrinimą ir perkrovimą“ sudaro trys elementai. Pirmieji du – siekis nacionaliniu lygiu užtikrinti „vienodą, aiškią ir skaidrią bei lygiai teisingą, savivaldybių tarybų narių veiklos išlaidų reglamentavimo sistemą“, taip pat surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, kadangi tarybos nariams keliami klausimai „lygiai taip pat gali būti keliami ir Seimo nariams“.
„Kai politikai nei pozicijoje, nei opozicijoje negali susitarti, kaip susiklosčiusią situaciją vertina jų atstovaujami rinkėjai, teisingiausia būtų to pačių rinkėjų ir paklausti, antraip rizikuojame įstrigti tarpusavio kaltinimų ir spekuliacijų karuselėje“, – sakoma laiške.
Anot premjerės ir konservatorių vadovo, jei Seimas nesutiks atnaujinti „rinkėjų pasitikėjimo mandato“, tai turi padaryti Vyriausybė. I. Šimonytė atsistatydinti, jei Seimas nepritars pirmalaikiams rinkimams, žadėjo liepos viduryje, po Vilniaus NATO viršūnių susitikimo.
„Tokiu atveju, Vyriausybė turėtų būti suformuota iš naujo ir gauti naują pasitikėjimo mandatą“, – teigiama laiške konservatoriams.
Kreipimesi Vyriausybės vadovė I. Šimonytė ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia suprantantys, kad dabartinis laikotarpis yra politiškai labai svarbus, nes būtina užbaigti reformas, siekti „ambicingų geopolitinių tikslų“, vykdyti “principingą užsienio politiką“, pertvarkyti savivaldos išmokų sistemą.
„Visas šias atsakomybes suvokiame ir esame įsipareigoję išpildyti – pirmalaikius rinkimus matome įvykstant rudenį, beprasidedant naujam politiniam sezonui, pabaigus iki tol pradėtus darbus. Kitiems darbams reikalingas naujas pasitikėjimo mandatas – tiek Seimui, tiek Vyriausybei“, – teigia politikai.
„Lengvi keliai nėra mūsų keliai, todėl kviečiame susitelkti, vieningai ir drauge atnaujinti pasitikėjimą Lietuvos politine sistema ir tęsti pradėtus svarbius, Lietuvą stiprinančius ir teisingesne darančius darbus“, – tvirtinama laiške.
Iniciatyvą skelbti pirmalaikius rinkimus valdantieji konservatoriai iškėlė argumentuodami siekiu perkrauti politinę sistemą po žiniasklaidos tyrimų, sukėlusių abejonių dėl to, ar Lietuvos savivaldybių tarybų nariai skaidriai naudoja kanceliarines išmokas.
G. Landsbergis anksčiau šią savaitę skelbė, kad projektą dėl pirmalaikių rinkimų ketinama registruoti penktadienį. Ketvirtadienį parlamentas atmetė panašų Seimo narių Mišrios grupės atstovo Petro Gražulio registruotą projektą.
Savivaldybių politikų kanceliarinių išmokų skaidrumo klausimą iškėlė visuomenininkas Andrius Tapinas. Anot jo, kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kuro atsiskaitydami iš kelių mokėjimo kortelių ar apmokėjo kai kuriuos asmeninius pirkinius.
Autorius Ignas Jačauskas
[email protected], +370 5 205 85 08, Lietuvos naujienų skyrius