Teheranas, liepos 6 d. (AFP-BNS). Irano reformistų kandidatas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas) šeštadienį laimėjo antrąjį prezidento rinkimų turą prieš ultrakonservatyvių pažiūrų Saeedą Jalili (Saidą Džalilį), pranešė Vidaus reikalų ministerija.
M. Pezeshkianas gavo daugiau kaip 16 mln. balsų, o S. Jalili – daugiau kaip 13 mln. iš maždaug 30 mln. atiduotų balsų, teigė Irano rinkimų institucijos atstovas Mohsenas Eslami (Mohsenas Eslamis), pridurdamas, kad rinkėjų aktyvumas siekė 49,8 procento.
Pranešama, kad sugadintų biuletenių skaičius viršijo 600 tūkstančių.
M. Pezeshkianas sakė, kad šie rinkimai žymi partnerystės su Irano žmonėmis pradžią.
„Sudėtingas kelias, kuris laukia ateityje, nebus lengvas, nebent su jūsų draugija, empatija ir pasitikėjimu. Ištiesiu jums ranką“, – teigiama M. Pezeshkiano pranešime socialiniame tinkle „X“.
Pirmalaikiai rinkimai buvo paskelbti po ultrakonservatyvaus prezidento Ebrahimo Raisi (Ebrahimo Raisio) žūties sraigtasparnio katastrofoje.
Praėjusią savaitę įvyko pirmasis rinkimų turas, pasižymėjęs istoriškai mažu rinkėjų aktyvumu.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus), kuris turi galutinį žodį sprendžiant visus valstybės reikalus, buvo paraginęs, kad antrajame rinkimų ture dalyvautų daugiau žmonių, pabrėždamas rinkimų svarbą.
Jis sakė, kad rinkėjų aktyvumas pirmajame ture buvo mažesnis, nei tikėtasi, tačiau pridūrė, kad tai nebuvo nukreipta „prieš sistemą“.
Rinkimai vyko didėjant įtampai regione dėl karo Gazos Ruože, ginčo su Vakarais dėl Irano branduolinės programos ir nepasitenkinimo šalies sankcijų paveiktos ekonomikos būklės.
Reformistų parama
Praėjusią savaitę vykusiame pirmajame ture M. Pezeshkianas, kuris buvo vienintelis reformistas, kuriam buvo leista kandidatuoti, surinko daugiausiai balsų – apie 42 proc., o S. Jalili buvo antras su maždaug 39 proc. balsų, rodo Irano rinkimų institucijos duomenys.
Pirmajame rinkimų ture dalyvavo tik 40 proc. iš 61 mln. balso teisę turinčių Irano rinkėjų. Tai buvo mažiausias aktyvumas prezidento rinkimuose nuo 1979 metų Islamo revoliucijos laikų.
M. Pezeshkiano, kuris dar neseniai buvo palyginti nežinomas, kandidatūra suteikė vilčių Irano reformistams po daugelį metų trukusio konservatyviųjų ir ultrakonservatyviųjų stovyklų dominavimo.
Pagrindinė Irano reformistų koalicija palaikė M. Pezeshkianą, o paramą išreiškė buvę prezidentai Mohammadas Khatami (Mohamadas Chatamis) ir nuosaikių pažiūrų Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis).
69 metų buvęs širdies chirurgas M. Pezeshkianas ragino palaikyti „konstruktyvius santykius“ su Vakarų šalimis, kad būtų atgaivintas branduolinis susitarimas ir „Iranas išeitų iš izoliacijos“.
Reformisto šalininkai buvo įspėję apie laukiančius tamsius laikus, jeigu laimėtų S. Jalilis.
58 metų S. Jalili yra buvęs Irano derybininkas dėl branduolinės programos, plačiai žinomas dėl savo bekompromisės antivakarietiškos pozicijos.
Kampanijos metu jis sutelkė daug griežtosios linijos šalininkų ir sulaukė kitų konservatyvių politikų paramos.
Prieš penktadienį vykusį antrąjį rinkimų turą M. Pezeshkianas ir S. Jalili dalyvavo dviejuose televizijos debatuose, kuriuose diskutavo apie mažą rinkėjų aktyvumą, Irano ekonomines problemas, tarptautinius santykius ir interneto apribojimus.
M. Pezeshkianas pažadėjo sušvelninti ilgalaikius interneto apribojimus ir pasipriešinti policijos vykdomiems patruliavimams, kuriais užtikrinamas privalomas moterų galvos apdangalų dėvėjimas. Šis klausimas tapo itin aktualus po to, kai 2022 metais policijos areštinėje mirė Mahsa Amini.
M. Amini, 22-ejų Irano kurdė, buvo suimta dėl kaltinimų pažeidus hidžabo dėvėjimo taisykles, kurios reikalauja moterims viešumoje šiuo rūbu dengti visą galvą ir kaklą. Jos mirtis sukėlė protestų bangą.
Sveikinimai
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasveikino M. Pezeshkianą su pergale antrajame prezidento rinkimų ture, šeštadienį pranešė Kremlius.
„Tikiuosi, kad jūsų kadencija prezidento poste prisidės prie mūsų draugiškų tautų konstruktyvaus dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo“, – sakoma V. Putino žinutėje M. Pezeshkianui.
Abi šalys, kurioms taikomos griežtos Vakarų sankcijos, gali „koordinuoti pastangas konstruktyviai spręsti tarptautinius klausimus“, teigė V. Putinas.
Pasveikino ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, sakydamas, kad „skiriu didelę reikšmę Kinijos ir Irano santykių plėtrai ir esu pasirengęs bendradarbiauti su prezidentu, kad Kinijos ir Irano visapusiška strateginė partnerystė dar labiau sustiprėtų“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Abi šalys „turi ilgą draugiškų mainų istoriją, o dvišaliai santykiai vystosi sveikai ir stabiliai [...] jau daugiau nei pusę amžiaus “, – sakė Xi Jinpingas, anot „Xinhua“.
Kinija yra artima Irano partnerė, didžiausia Irano prekybos partnerė ir pagrindinė jo sankcionuotos naftos pirkėja.
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis) pasveikino reformistą ir socialiniame tinkle „X“ teigė besitikintis „glaudžiai bendradarbiauti su jumis ir toliau stiprinti mūsų šiltus ir ilgalaikius dvišalius santykius mūsų tautų ir regiono labui".
Indiją ir Iraną sieja šilti ryšiai, nepaisant to, kad Teheranas Vakarų šalyse, įskaitant Jungtines Valstijas, paverstas parijumi, o Naujasis Delis siekia glaudžiau bendradarbiauti su Vašingtonu saugumo srityje.
[email protected], Užsienio naujienų skyrius