Briuselis, spalio 17 d. (AFP-AP-BNS). Briuselyje ketvirtadienį prasidėjusios Europos Vadovų Tarybos darbotvarkėje dominuoja planai sugriežtinti migracijos taisykles.
Viršūnių susitikime Europos Sąjungos lyderiai ieško būdų, kaip atgrasyti migrantus ir prieglobsčio prašytojus išaugus paramai kraštutiniams dešiniesiems, kurie kursto pasipriešinimą užsieniečiams.
ES lyderiai ėmė svarstyti, kaip paspartinti nepageidaujamų migrantų išsiuntimo iš bloko iniciatyvas ir nagrinėti prieglobsčio prašymus toli už savo sienų, siekdami sustiprinti savo kaip „Europos tvirtovės“ reputaciją.
„Matome, kad Europoje vyrauja kitokios nuotaikos“, – sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Dickas Schoofas (Dikas Schofas), vadovaujantis vyriausybei, kurioje dominuoja kraštutinių dešiniųjų lyderio Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) partija.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) teigė, kad iki šiol tokių klausimų kėlimas buvo „tarsi rėkimas tuščioje sporto salėje“. Dabar, pridūrė ji, „yra daug šalių, kurios šiuo klausimu dirba kartu“.
„Daugeliui europiečių nusibodo, kad mes padedame nusikaltimus darantiems žmonėms iš išorės. Kai kurie iš jų yra radikalizuoti, – sakė ji. – Taip toliau tęstis negali. Todėl yra riba, kiek žmonių galime padėti.“
Diskusijų pobūdis gerokai skiriasi nuo 2015-ųjų, kai ES susidūrė su migracijos krize. Tuomet pagalbos prašė daugiau nei milijonas migrantų ir pabėgėlių, daugiausia iš Artimųjų Rytų ir Afganistano.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tuo metu dominavusi lyderė Europoje, pasakė žymiąją frazę „Wir schaffen das“ („Mes galime tai padaryti“), turėdama omeny, kad su krize galima susitvarkyti.
Dabar ES lyderiai nori dar griežčiau valdyti ir apsaugoti savo sienas, imdamiesi iniciatyvų, kurios dar prieš kelerius metus būtų atrodžiusios nepriimtinos.
Pastarosiomis savaitėmis Lenkija pareiškė, kad nori laikinai sustabdyti teisę į prieglobstį, Italija atidarė du centrus prieglobsčio prašytojams Albanijoje, o Vokietija atnaujino pasienio kontrolę.
Griežtinimo poreikis
ES plane nustatytos taisyklės, kaip 27 šalys narės turi elgtis su asmenimis, kurie bando atvykti be leidimo, pradedant nuo to, kaip juos tikrinti ir nustatyti, ar jiems gali būti suteikta apsauga, ir baigiant jų deportavimu, jei jiems neleidžiama pasilikti. Jame taip pat nustatytas naštos pasidalijimo mechanizmas, kurį Vengrija ir Lenkija atmetė.
Tačiau birželį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose ir kitose apklausose Vokietijoje ir Austrijoje kraštutiniai dešinieji smarkiai išsiveržė į priekį, todėl migracija lyderiams tebėra karšta tema, reikalaujanti skubių sprendimų.
Nors 2023 metais į Europą teisėtai atvyko apie 3,5 mln. migrantų, dar apie 1 mln. migrantų ES teritorijoje buvo be leidimo.
Populistinėmis laikomos ir kraštutinės dešiniosios partijos pasiekė laimėjimų siekdamos sugriežtinti migracijos taisykles, o po jų pergalių Vokietijos regioniniuose rinkimuose kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) taip pat jaučia karštį.
Naująją ES prieglobsčio sistemą jis pavadino „didele pažanga“ ir pareikalavo, kad ji „visur Europoje būtų įdiegta anksčiau“.
Jis teigė, kad atskirų šalių priemonės, pavyzdžiui, Vokietijos įvesta sienų kontrolė, padėjo „gerokai sumažinti nelegalią migraciją“.
Jis pabrėžė, kad „ne visi gali atvykti“, ir pridūrė, kad „nelegalios migracijos mažinimas yra būtina sąlyga, kad būtume atviri“.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) tai pabrėžė neįprastai išsamiame laiške lyderiams prieš viršūnių susitikimą, kuriame primygtinai pabrėžė, kad „negalima būti patenkintiems“, ir paragino, kad plano 2026 metams dalys būtų įgyvendintos daug greičiau.
Inovatyvūs sprendimai
Ji taip pat išplečia jos taikymo sritį, kad būtų galima rengti novatoriškus projektus, pavyzdžiui, Italijos prieglobsčio prašymų perdavimą Albanijai.
„Iš šios patirties galėsime pasimokyti ir praktiškai“, – rašė U. von der Leyen.
D. Schoofo vadovaujama Nyderlandų vyriausybė ieško galimybių Ugandoje įsteigti užsakomąsias paslaugas.
„Tai novatoriški sprendimai, kurie iš esmės turėtų sudominti čia esančius mūsų kolegas“, – teigė jis.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas taip pat pristatys savo planą sustabdyti migrantų teisę prašyti prieglobsčio – vieną iš pagrindinių teisių, įtvirtintų Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
Lenkija yra apkaltinusi Baltarusiją ir Rusiją organizuojant masinį migrantų perkėlimą iš Artimųjų Rytų ir Afrikos prie rytinių ES sienų siekiant destabilizuoti Vakarus. D. Tuskas sako, kad tai yra hibridinio karo dalis Maskvai tęsiant beveik trejus metus trunkančią plataus masto invaziją į Ukrainą.
Nors D. Tuską kritikavo kelios žmogaus teisių organizacijos, kiti pareiškė suprantantys Lenkijos padėtį.
Tačiau jau daugelį metų ES valstybių narių nuomonės dėl to, kaip elgtis su neteisėtai į bloką atvykstančiais migrantais ir kaip pasidalyti našta tvarkantis su jais, labai išsiskyrė, todėl mažai tikėtina, kad ketvirtadienį EVT bus imtasi kokių nors ryžtingų veiksmų.
[email protected], Užsienio naujienų skyrius