Stambulas, spalio 21 d. (AFP-BNS). JAV gyvenęs musulmonų dvasininkas Fethullah Gulenas (Fetchula Giulenas), kurį Ankara kaltina nesėkmingo 2016 metų bandymo įvykdyti perversmą organizavimu, mirė tremtyje, būdamas 83 metų, pirmadienį pranešė jo asmeninė interneto svetainė.
Turkijos visuomeninė televizija pranešė, kad F. Gulenas mirė ligoninėje. Jis nuo 1999-ųjų gyveno Pensilvanijoje, o 2017-aisiais Turkija iš F. Guleno atėmė pilietybę.
Kaip rašoma jo interneto svetainėje „Herkul“, F. Gulenas mirė spalio 20 dieną. „Herkul“ Turkijoje yra uždrausta.
F. Gulenas yra buvęs Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) sąjungininkas.
Tačiau jam išvykus iš šalies, R. T. Erdogano vyriausybė jo organizaciją „Hizmet“ apkaltino esant teroristine organizacija, o F. Guleną – bandymu įvykdyti 2016-ųjų perversmą. Pats F. Gulenas neigė šiuos kaltinimus.
„Hizmet“ valdo islamo mokyklų tinklą visame pasaulyje ir tapo įtakinga, tačiau, kaip skelbiama, neskaidria grupe.
F. Gulenas susivienijo su R. T. Erdoganu, kad padėtų jam laimėti visuotinius rinkimus praėjusio amžiaus pabaigoje. Tačiau daugiau nei po dešimtmečio dėl nesutarimų jis tapo tikru Turkijos prezidento priešu.
Po to, kai 2013 metais R. T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partija (AKP) buvo apkaltinta korupcija, prezidentas pradėjo susidorojimą su F. Guleno pasekėjais.
Pasak R. T. Erdogano, tyrimą dėl korupcijos atliko F. Guleno pasekėjai.
2016 metais nepavykęs karinis perversmas Turkijoje prieš prezidentą dar labiau pagilino nesutarimus tarp R. T. Erdogano ir F. Guleno.
Tąkart prezidentas apkaltino F. Guleną perversmo rengimu, o 3 tūkst. jo pasekėjams buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Dar 700 tūkst. žmonių sulaukė įvairių teisinių veiksmų.
Buvo atleista apie 125 tūkst. vyriausybės darbuotojų, įskaitant 24 tūkst. karių ir tūkstančius teisėjų.
Pirmadienį Turkijos žiniasklaida pranešė apie F. Guleno mirtį, tačiau vyriausybė kol kas jo mirties nekomentavo.
[email protected], Užsienio naujienų skyrius