Vilnius, spalio 22 d. (BNS). Europos Parlamentas (EP) antradienį pritarė iki 35 mlrd. eurų vertės paskolai Ukrainai, kuriai padengti bus naudojamas pelnas iš įšaldyto Rusijos turto Vakaruose.
Parlamentas 518 balsais „už“, 56 „prieš“ ir 61 nariui susilaikius pritarė naujai makrofinansinei pagalbai, kuria siekiama padėti Ukrainai priešintis Rusijos agresijai.
Ši paskola – tai dalis Didžiojo septyneto (G-7) šalių priimto paketo, dėl kurio buvo susitarta praėjusį birželį ir pagal kurį Ukrainai bus suteikta maždaug 45 mlrd. eurų finansinė parama.
Galutinė suma, kurią skirs Europos Sąjunga, gali būti mažesnė, priklausomai nuo kitų G-7 partnerių suteiktų paskolų dydžio.
Pagal naujai sukurtą paskolų Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmą Kyjivas galės gauti būsimas pajamas iš Vakarų šalyse įšaldyto Rusijos centrinio banko turto. Šios lėšos padės Ukrainai grąžinti ES ir kitų G-7 partnerių suteiktas paskolas.
Naujosios pagalbos lėšos bus skiriamos iki 2025 metų pabaigos. Paskola suteikiama su sąlyga, kad Ukraina ir toliau įsipareigos palaikyti veiksmingus demokratinius mechanizmus, gerbti žmogaus teises ir laikytis kitų politinių sąlygų, kurios bus nustatytos susitarimo memorandume.
„Ukraina ir toliau priešinasi Rusijos agresijai, o jos drąsūs piliečiai kovoja ne tik už savo egzistenciją ir laisvę, bet ir gina demokratiją, žmogaus teises, laisvę ir tarptautinę teisę mums visiems“, – sakė pranešėja Karin Karlsbro.
Finansinės paramos poreikis yra didžiulis ir neatidėliotinas. Rusija turi sumokėti už tai, kad puola ukrainiečius ir žiauriai naikina šalies infrastruktūrą, miestus, kaimus ir namus. Ukrainos atstatymo našta teks tiems, kurie atsakingi už jos naikinimą, t. y. Rusijai“, – pridūrė ji.
ES šalių vyriausybės jau pritarė šiam pasiūlymui.
„To nepakanka“
Rugsėjį Europos Komisija paskelbė apie 35 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai, kuri yra dalis G-7 partnerių plano suteikti paskolų už maždaug 45 mlrd. eurų.
Paskolos būtų finansuojamos būsimomis pajamomis, gautomis iš įšaldyto Rusijos valstybės turto. Maždaug 210 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turtas laikomas ES ir tebėra įšaldytas pagal sankcijas, įvestas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą 2022-ųjų vasarį.
ES šalių vyriausybės nusprendė atidėti iš šio turto gautą pelną ir panaudoti jį Ukrainos karinėms pastangoms bei šalies atstatymui remti.
Lietuvoje išrinkti europarlamentarai džiaugėsi, kad paskolai padengti bus naudojamas įšaldytas Rusijos turtas, tačiau nuogąstavo, kad šis paramos paketas nėra pakankamas.
Rasos Juknevičienės iš Europos liaudies partijos teigimu, ES parama turi būti nuolatinė ir nesustojanti, nes Rusijos metami ištekliai karui yra kur kas didesni nei bendra pasaulio skiriama parama Ukrainai.
Pavyzdžiui, 2023 metais Rusija karui išleido daugiau nei 100 mlrd. eurų, o bendros Ukrainos išlaidos – su visa Vakarų karine parama – siekė tik 80 mlrd. eurų.
„35 milijardai eurų žinoma, yra gerai. Tačiau matant, kiek skiriasi Ukrainos (kartu su Vakarų jai skiriama parama) ir agresorės Rusijos karo biudžetai, šios sumos akivaizdžiai nepakanka. Yra žinoma, jog iš viso apie du šimtus milijardų eurų įšaldyto Rusijos turto yra saugoma ES valstybių finansų įstaigose. ES turėtų jį visą perduoti Ukrainos žinion, ypač turint omeny, kad net tokios sumos nepakaks atstatyti Ukrainą po karo“, – pabrėžė Andrius Kubilius.
[email protected], Užsienio naujienų skyrius