Vilnius, lapkričio 13 d. (BNS). Buvęs vienos didžiausių šalies verslo grupių „Vilniaus prekyba“ smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius pagal taikos sutartį 2022 metų pradžioje grupei sumokėjo 19 mln. eurų žalos atlyginimo už vilkintą „Akropolių“ pirkimo sandorį.
Teismai jam buvo nurodę sumokėti daugiau nei 100 mln. eurų.
19 mln. eurų suma įvardijama Vilniaus apygardos teismo rugsėjo 12 dienos nutartyje, kuria teismas atmetė antstolio Dariaus Blizniko pretenzijas dėl jo iniciatyva šiemet atnaujintos vykdomosios bylos išlaidų išieškojimo iš M. Marcinkevičiaus. Teismas iš karto įsiteisėjusia nutartimi taip pat nurodė D. Bliznikui sumokėti M. Marcinkevičiui 2,66 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų vietoj jo prašytų 17,85 tūkst. eurų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Atrankos kolegija lapkričio 5 dieną atsisakė priimti antstolio kasacinį skundą.
LAT dar 2022 metų vasario 17 dieną patvirtino „Vilniaus prekybos“ ir M. Marcinkevičiaus tų pačių metų sausį sudarytą taikos sutartį bei panaikino vykdomuosius dokumentus.
Apygardos teismo rugsėjo 12 dienos nutartyje cituojama šalių taikos sutartis, pagal kurią jos sudarymo dieną M. Marcinkevičius sumokėjo abipusių nuolaidų būdu sutartą 19 mln. eurų sumą „Vilniaus prekybai“, be to, pastaroji patvirtino visiškai atsisakanti savo reikalavimų dėl likusios skolos dalies – 84,78 mln. eurų.
Taikos sutarties detalės iki šiol nebuvo skelbiamos – „Vilniaus prekyba“ 2022 metų sausio 12 dieną pranešė tik patį faktą apie pasirašytą sutartį, kuri užbaigė daugiau nei penkerius metus trukusį ginčą su M. Marcinkevičiumi.
Ginčas kilo po to, kai „Vilniaus prekyba“ 2016-ųjų gegužę už daugiau nei 400 mln. eurų iš Maltos „Relvit“ įsigijo prekybos centrus „Akropolis“ bei kitą nekilnojamąjį turtą valdančias ar kontroliuojančias įmones „Akropolis group“, „Akropolis Real Estate“ ir „Nikola Mushanov projektas“.
Įsigyti „Akropolius“ „Vilniaus prekyba“ norėjo dar 2015 metais, tačiau M. Marcinkevičius teismuose bandė sustabdyti sandorį, aiškindamas, kad jam trūksta informacijos, kuri padėtų apsispręsti balsuojant.
Anot „Vilniaus prekybos“, dėl M. Marcinkevičiaus veiksmų sandoris buvo užvilkintas ilgiau kaip metus, per tą laiką „Akropolių“ rinkos vertė smarkiai padidėjo, todėl grupei už juos teko sumokėti 81,248 mln. eurų didesnę kainą nei buvo suderėta anksčiau.
M. Marcinkevičius teikė ir savo pasiūlymą įsigyti „Akropolius“, tačiau „Relvit“ akcininkai tam nepritarė.
LAT 2019-ųjų gruodį galutinai paskelbė, kad M. Marcinkevičius neteisėtai ir nesąžiningai prašė sustabdyti „Akropolių“ pirkimo-pardavimo sandorį. LAT tuomet panaikino „Vilniaus prekybai“ nepalankius žemesnių teismų sprendimus ir įpareigojo pirmos instancijos teismą žalos klausimą nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismas 2021-ųjų balandį tenkino „Vilniaus prekybos“ ieškinį ir nurodė M. Marcinkevičiui sumokėti 81,248 mln. eurų žalos atlyginimą, 5 proc. palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas – remiantis šio teismo šių metų rugsėjo 12 dienos nutartimi, bendra suma siekė daugiau nei 103,78 mln. eurų.
Apeliacinis teismas šį sprendimą vėliau paliko nepakeistą.
Vienu turtingiausių Lietuvos žmogumi laikomo Nerijaus Numos (buvęs Numavičius) kontroliuojama Kipro bendrovė „Bertona Holdings Limited“ 2022 metų pradžioje iš M. Marcinkevičiaus ir jo valdomų bendrovių įsigijo visas su „Vilniaus prekyba“ susijusių įmonių akcijas.
„Vilniaus prekybos“ galutinis naudos gavėjas yra N. Numa (96,73 proc.), rodo Registrų centro duomenys. Šiemet įmonė išmokėjo 137 mln. eurų, pernai – 240 mln. eurų, užpernai – 200 mln. eurų dividendų.
„Vilniaus prekyba“ teigia esant viena didžiausių mažmeninės prekybos grupių Baltijos šalyse ir Vidurio Europoje. Ji per antrines bendroves „Maxima Grupė“, „Euroapotheca“, „Akropolis Group“, „Ermi Group“, „NDX Group“ ir „Delano“ valdo parduotuvių, vaistinių, restoranų ir kavinių tinklus, prekybos centrus Baltijos šalyse, Lenkijoje, Bulgarijoje bei Švedijoje.
Autorė Roma Pakėnienė
[email protected], +370 5 205 85 17, Verslo naujienų skyrius