L. Kasčiūnas: Lietuva ketina įsigyti vikšrinių kovos mašinų (papildytas) (nuotraukos)
papildymai visame teksteAlytus, liepos 2 d. (BNS). Lietuva antruoju pėstininkų kovos mašinų įsigijimų etapu pirks vikšrinių kovos mašinų.
Kaip Alytuje antradienį žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, praėjusią savaitę nuspręsta ir dėl antro pėstininkų kovos mašinų įsigijimo etapo.
„Judame su vikšru, nes kursime tankų batalioną“, – teigė jis.
Pasak ministro, jau anksčiau nuspręsta, kad tankų batalionas bus kuriamas etapais, suformuojant po kuopą.
Anot jo, 2027 metais į Lietuvą turėtų atvykti pirmieji tankai.
„Jeigu mums tinka sąlygos, jei tinka kaina, mes einame į Valstybės gynimo tarybą rudenį, pasitvirtiname ir tas etapavimas lieka kaip mūsų strategija įsigyjant tankų batalioną“, – kalbėjo ministras.
„Kadangi judi su tankais, (...) labai svarbu turėti vikšrines pėstininkų kovos mašinas. Pagal biudžeto galimybes – ar vieno bataliono, ar du batalionus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Anot jo, dabar dėl vikšrinių kovos mašinų įsigijimo ministerija yra analizės ir derybų etape.
„Rudenį turėsime šioje vietoje daugiau informacijos, daugiau žinių“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Balandį jis pasiūlė persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą ir galvoti apie vikšrinių kovos mašinų pirkimą, kreipėsi dėl šio įsigijimo karinio patarimo.
Vikšrines kovos mašinas gamina ar prie jų gaminimo prisideda ir Lietuvoje artilerijos šovinių gamyklą ketinanti statyti „Rheinmetall“, ji yra ir „Boxer“ gaminančio konsorciumo ARTEC akcininkė.
Lietuva 2016 metais pasirašė sutartį dėl 88 kovos mašinų „Boxer“ įsigijimų.
Pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus modifikuotos kovos mašinos Lietuvoje vadinamos „Vilkais“.
Prieš dvejus metus Krašto apsaugos ministerija (KAM) paskelbė apie planus papildomai nupirkti dar daugiau kaip 120 „Boxer“ pėstininkų kovos mašinų.
Už papildomas Vyriausybės skirtas lėšas gynybai taip pat ketinama įsigyti vidutinio ir artimo nuotolio oro gynybos sistemų bei užbaigti pirmąjį pėstininkų kovos mašinų įsigijimų etapą.
„Papildomos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos įsigijimas, dabar negaliu ir nenoriu pasakyti, nes vyksta derybos, kokios sistemos, bet iki rugsėjo mėnesio bus sprendimas, bus kontraktas“, – sakė L. Kasčiūnas.
Anksčiau ministras yra teigęs, kad tai galėtų būti NASAMS arba „Iris-T“ sistemos.
Šios sistemos baterija į Lietuvą turėtų būti atgabenta 2027–2028 metais.
Taip pat bus sumokėtas avansinis mokėjimas už artimojo nuotolio gynybos sistemą M-SHORAD.
Anot L. Kasčiūno, Vyriausybės skirtų pinigų užtenka užbaigti ir pirmąjį pėstininkų kovos mašinų etapą.
„Inžineriniai bokseriai, vadavietės, rezerviniai bokseriai ir tą projektą reikia užbaigti. Tie pinigai, kurie Vyriausybės skirti, leis tą užbaigti“, – sakė ministras.
Kontraktą dėl kovos mašinų ketinama pasirašyti iki spalio mėnesio.
Sutartys bus sudarytos šiemet padidinus krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Praėjusią savaitę Vyriausybė gynybai šiemet papildomai skyrė 136 mln. eurų.
51 mln. eurų bus skirti išankstiniams mokėjimams už vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, 45 mln. eurų – už mobilaus trumpo nuotolio oro gynybos sistemas bei 40 mln. eurų – už pėstininkų kovos mašinas.
Autorius Vilmantas Venckūnas
Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/6683d50a2f5840ca4062153d
[email protected], Lietuvos naujienų skyrius
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Kaip tapti BNS vartotoju?
Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.
Naujienų srautas
Antradienis, liepos 02
Pirmadienis, liepos 01
Lucasas: hibridinės grėsmės Suvalkų koridoriui nusveria karines - KOMENTARAS
Komentaras
Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.
Edward Lucas
2024-06-04
Žemėlapiai gali klaidinti. Pažvelkite į Europoje išsiskiriantį 70 km sienos tarp Lietuvos ir Lenkijos ruožą. Į pietryčius nuo jo – Rusijos sąjungininkė Baltarusija. Į šiaurės vakarus – Karaliaučiaus sritis: itin militarizuotas Rusijos eksklavas. Vos vienu smūgiu Kremlius galėtų – tariamai – užimti šį teritorijos ruožą ir atkirsti Baltijos šalis nuo Europos.
Tai galėtų suveikti stalo žaidime. Tačiau toks scenarijus mažai susijęs su realybe. Praėjusią savaitę leidau laiką Lietuvoje ir Lenkijoje, kur iš arti stebėjau tikrąją pasienio teritorijų geopolitiką.
Pirmiausia aplankiau Dieveniškes, įsikūrusias nedideliame Lietuvos „apendikse“, įsispraudusiame į Baltarusijos teritoriją. Su likusia Lietuvos dalimi jas jungia vienintelis kelias, besidriekiantis vos keli metrai nuo pasienio tvoros. Esama vienos apokrifinės istorijos, kad ši keista forma atsirado per vieną susitikimą, Stalinui palikus savo pypkę ant žemėlapio, kai buvo braižomos Sovietų Sąjungos vidaus sienos. Esą niekas nedrįsęs pajudinti asmeninio diktatoriaus daikto, todėl kartografai jį apvedžioję.
Dieveniškės puikiai apsaugotos nuo invazijos, tačiau ne nuo karinės. Tenykštė grėsmė kol kas yra Baltarusijos režimo organizuojama nelegali migracija. Lietuvos pasieniečių vadavietėje peržiūrėjau vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip baltarusių stuobriai prie sienos išmeta šiuos nelaimėlius – tai ciniškas bandymas panaudoti žmonių neviltį geopolitiniam įbauginimui. Įspūdinga nauja pasienio tvora, sutvirtinta pjaunančia viela, daro šią taktiką mažiau veiksmingą.
Atremti plataus masto ginkluotą ataką prieš Dieveniškes būtų sudėtingiau. Tačiau čia svarbu tai, kad šis teritorijos gabalėlis nėra ypatingas atvejis dėl geografinių ar istorinių ypatumų. Tai – NATO teritorija. Rusija Baltijos šalis gali laikyti ypatingu atveju. Niekas kitas neturėtų.
Panaši logika galioja ir Suvalkų koridoriui. Lietuvos, Lenkijos ir JAV kariai atidžiai jį stebi. Bet koks rusų įsiveržimas čia nebūtų netikėtas ir keltų grėsmę dėl plataus masto karo.
Esu labiau sunerimęs dėl nekarinio pobūdžio atakos. Koridoriumi driekiasi vos du pagrindiniai keliai ir viena geležinkelio linija. Taip pat per jį nutiesti svarbūs dujotiekiai ir elektros jungtys, o galiausiai ten turi pradėti veikti „Rail Baltica“ projektas. Sabotažas galėtų pakirsti vieną ar visas šias jungtis, o tai turėtų didelį simbolinį efektą.
Naujoji Rusijos hibridinio karo banga – iš esmės terorizmas – dabar keliauja po Europą: pasitelkiami banditai ir smulkūs nusikaltėliai, o ne apmokyti žvalgybininkai. Nuo neseniai įvykusio padegimo Vilniaus „Ikea“ parduotuvėje iki bombos po kokiu tiltu, vamzdžiu ar kabeliu mažai gyventojų turinčioje kaimo vietovėje tėra vienas nedidelis žingsnis. Užkirsti kelią tokiems incidentams sunku. Vadovavimo grandinėje esama kelių palankių aplinkybių. Nusikaltėliams siūlomos milžiniškos pinigų sumos. Sulaikymo atveju atgrasymo priemonė – laikas kalėjime – mažai reikšminga. Jie ir taip dažniausiai ten jau būna praleidę laiko.
Tai pabrėžia didžiausią NATO galvasopį: atgrasymą. Kaip Aljansas reaguotų į teroristinį išpuolį prieš infrastruktūrą Suvalkų koridoriuje? Atsakydami nesiruošiame bombarduoti Rusijos tiltų. Vienas iš galimų atsakomųjų veiksmų būtų sustabdyti visą tranzitą (kelių, geležinkelių, gamtinių dujų ir elektros energijos) į Kaliningradą, paverčiant Rusijos po 1945-ųjų gautą teritorinį trofėjų geopolitiniu įkaitu.
Lietuva pabandė padaryti kažką panašaus Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą. Bet Europos Sąjunga privertė ją tų priemonių atsisakyti. Problema dėl tokių žingsnių ta, kas nutiks vėliau. Ar Rusija dalinę Karaliaučiaus blokadą palaikytų pretekstu tolesnei eskalacijai? Ką darytume tada? Gerai pagalvokite.
Sprendimų šioms dilemoms reikia greitai. Kol kas Rusijos terorizmas per ištiestos rankos ilgį nesulaukia jokios rimtos bausmės. Reikia tikėtis jo daugiau ir prieš svarbesnius taikinius.
----------
E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.