Teismas „Foxpay“ akcininkės sugyventinį V. Germaną leido suimti dviem mėnesiams (atnaujintas)
Vilnius, spalio 17 d. (BNS). Vilniaus miesto apylinkės teismas finansinių paslaugų įmonės „Foxpay“ akcininkės Ievos Trinkūnaitės sugyventinį Vilhelmą Germaną ketvirtadienį leido suimti dviem mėnesiams.
Kaip BNS informavo teismo atstovas Giedrius Janonis, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutarė prokuroro prašymą tenkinti iš dalies ir skyrė įtariamajam kardomąją priemonę – dviejų mėnesių suėmimą.
Šis terminas skaičiuojamas nuo V. Germano laikino sulaikymo trečiadienį iki gruodžio 16-osios.
„Teismo nutartis remiasi trimis pagrindiniais motyvais: įtariamasis galimai gali slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, gali trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui ir gali daryti naujus nusikaltimus“, – nurodė G. Janonis.
Šis sprendimas per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.
Anot teismo atstovo, V. Germanas suimtas įtariant jį sukčiavimu, papirkimu ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu.
Portalas „15min“ trečiadienį pranešė, kad teisėsauga sulaikė I.Trinkūnaitę, V. Germaną ir buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyrą Mindaugą Navicką, anksčiau dirbusį „Foxpay“.
Generalinė prokuratūra patvirtino, kad ikiteisminiame tyrime, susijusiame „Foxpay“ veikla, atliekami būtini procesiniai veiksmai, tačiau daugiau komentarų visuomenei žada spaudos konferencijoje penktadienį.
„Foxpay“ vadovas Saulius Galatiltis ketvirtadienį BNS teigė, jog nei jis, nei kiti įmonės darbuotojai, išskyrus pagrindinę akcininkę I. Trinkūnaitę, šiuo metu nėra sulaikyti, jiems nėra pareikšti kaltinimai.
„Mes bendradarbiaujame (su teisėsauga – BNS). Aš bendradarbiauju, įmonė bendradarbiauja su pareigūnais, bet sulaikymo nebuvo ir jokie kaltinimai mūsų dabartiniams darbuotojams nepareikšti“, – BNS sakė S. Galatiltis.
Daugiau detalių – ar jis pats buvo apklaustas bei ar pas jį buvo atlikta krata – „Foxpay“ vadovas nepateikė: „Turime pasižadėjimus, aš negaliu daugiau nieko komentuoti“.
Šiemet gegužę vyriausybinė komisija pripažino „Foxpay“ savininkę I. Trinkūnaitę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, o birželio 5 dieną tai patvirtino ir Vyriausybė.
Viešumoje ši istorija dėmesio centre atsidūrė po „15min“ žurnalistinio tyrimo, kad I. Trinkūnaitės valdomose finansinių technologijų įmonėse „iSun“ ir „Foxpay“ figūruoja ir didelę įtaką turi jos sugyventinis ir vaikų tėvas, anksčiau teistas V. Germanas, anksčiau turėjęs Viliaus Židelio pavardę.
Tuo metu M. Navickas „Foxpay“ savininkei ketino parduoti pusę šalia Vilniaus oro uosto biurų pastatą valdančios įmonės „Litlab“ akcijų. „15min“ birželį skelbė, jog šioje įmonėje yra dirbęs V. Germanas.
Be to, M. Navickienės šeima kartu su I. Trinkūnaite bei jos sugyventiniu privačiu lėktuvu vyko į Dubajų. Pasirodžius šiai informacijai M. Navickienė pasitraukė iš posto.
Įmonės veiklą tikrinęs ir liepą apribojęs Lietuvos bankas nustatė, kad verslininkė neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, o įmonės veikloje faktiškai dalyvavo už finansinius nusikaltimus anksčiau teistas V. Germanas, dar žinomas kaip Vilius Židelis. Jis yra Šveicarijoje registruotos finansų technologijų bendrovės „iSun“, kuriai priklauso ir „Foxpay“, vienas įkūrėjų.
Centrinis bankas taip pat birželį apribojo įmonės naudojimąsi jo valdoma mokėjimų sistema „Centrolink“, išskyrus su viešuoju sektoriumi susijusius mokėjimus – šį banko sprendimą „Foxpay“ yra apskundusi teismui.
Liepos pradžioje 9 proc. „Foxpay“ akcijų I. Trinkūnaitė pardavė įmonės direktoriui Sauliui Galatilčiui bei bankinės sistemos ir infrastruktūros paslaugų grupės „BankingLab“ įmonės „BankingLab Holding“ mažiesiems akcininkams Narimantui Blozneliui bei Georgui Kotominui.
Autoriai: Dominykas Biržietis, Giedrius Gaidamavičius
Redaktorė Roma Pakėnienė
[email protected], Lietuvos naujienų skyrius
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Kaip tapti BNS vartotoju?
Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.
Naujienų srautas
Ketvirtadienis, spalio 17
Lucasas: Šiaurės Europa tampa bastionu, kitoms šalims dar reikia pasitempti - KOMENTARAS
Komentaras
Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.
Edward Lucas
2024-10-11
Lenkai, kaip ir jų kaimynai iš Baltijos ir Šiaurės šalių, vis labiau nekantrauja. Jie nusivylę Amerikos neryžtingumu dėl Ukrainos ir suvaržymais, kuriuos ji taiko reagavimui į Rusijos pilkosios zonos išpuolius. Jie baiminasi, kad Vladimiro Putino arba jo įpėdinio režimas bus pasirengęs naujam karui daug anksčiau, nei mano dauguma vakariečių. Jie skiria milžiniškas sumas gynybai ir kuria glaudžių dvišalių ir daugiašalių ryšių tinklą saugumo, planavimo, žvalgybos ir viešųjų pirkimų srityse.
Kontrastas su piečiau esančiomis šalimis labai ryškus. Vidurio Europos šalys ne tik atsilieka. Jos eina klaidinga kryptimi. Austrijoje rinkimus laimėjo FPOe, vadovaujama Herberto Kicklio, kuris, būdamas vidaus reikalų ministru, savo šalį pavertė žvalgybos pariju. Slovakija pernai perrinko Robertą Fico, atvirą karo Ukrainoje kritiką ir Vengrijos ilgamečio premjero Viktoro Orbano sąjungininką. Čekijos vyriausybė, kuri užsienio politikos srityje laikosi pagirtinos „vanagiškos“ pozicijos, yra susiskaldžiusi ir nepopuliari užklupus sunkumams dėl pragyvenimo išlaidų. Buvęs ministras pirmininkas ir magnatas Andrejus Babišas tikisi sugrįžti valdžion kitais metais. Kartu su R. Fico ir V. Orbanu A. Babišas priklauso naujai frakcijai „Patriotai už Europą“, kuri nepritaria pagalbai Ukrainai ir dėl karo kaltina Vakarus.
Labiau į vakarus stebimas vaizdas ne ką linksmesnis. Pastaruoju metu regioniniuose rinkimuose Vokietijoje gerai pasirodė proputiniškos kraštutinės dešiniosios ir kairiosios partijos. Kanclerio Olafo Scholzo koalicija funkcionuoja vis prasčiau. Jos nesėkmė toli gražu neapsiriboja vien Rusija. Atrodo, kad politiką Kinijos atžvilgiu didžiausioje Europos ekonomikoje lemia trumpalaikiai komerciniai sumetimai. Iš didžiųjų šalių vadovų tik italė Giorgia Meloni siūlo aiškumą ir ryžtingumą.
Dėl netvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių naujajai Europos Komisijai tenka dar didesnis vaidmuo. Atsakymas į apokrifinį klausimą (klaidingai priskiriamą Henry Kissingeriui) „Kam skambinti, jei noriu pasikalbėti su Europa?“ yra aiškus: Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. Naujoji komanda jau suformuota, bet dar nedirba. Klausymų Europos Parlamente atidėjimas iki lapkričio atrodo kaip nuolaidžiavimas savo silpnybėms. Pasaulis dega, o sprendimų reikėjo dar vakar. ES delsimas dėl plėtros, pavyzdžiui, skatina nepasitenkinimą šalyse kandidatėse Pietryčių Europoje. Rusija ir Kinija iš to pelnosi.
Trumpai tariant, „didžioji Europa“, kurią sudaro daugiau kaip 30 šalių, ar jos priklausytų NATO, ES, ar abiem organizacijoms, nėra pasirengusi prisiimti savo saugumo naštos. Jai trūksta strateginės perspektyvos: pavyzdžiui, ji neturi ką pasakyti apie Artimuosius Rytus. Nacionaliniai interesai reiškia, kad jos gynybos pramonė yra fragmentiška. Ji nesugeba strategiškai panaudoti didelės paramos vystymuisi Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalyse, kuriose vyrauja antiizraelietiškos ir antiamerikietiškos nuotaikos.
Europa taip pat dar negali būti patikima Jungtinių Valstijų sąjungininkė. Teoriškai susitarimas turėtų būti akivaizdus: padėti amerikiečiams sulaikyti ir apriboti Kiniją mainais į nuolatines JAV karines garantijas Europai. Tačiau pernelyg daug europiečių bijo minties, kad gali būti įtraukti į pasaulinę konfrontaciją su Kinija. Jie verčiau norėtų uždirbti pinigų. O JAV parama Europai atrodo kaip pagrindinis vaidmuo, dėl kurio amerikiečiai patiria per daug išlaidų ir rizikos. Dauguma karinių planų labai remiasi prielaida, kad amerikiečiai išgelbės padėtį.
Atsižvelgiant į tai, Lenkijos, Šiaurės ir Baltijos šalių sistema atrodo ypač svarbi. Tai sąjungininkės, turinčios efektyvias vyriausybes, stiprią ekonomiką, atsparias visuomenes ir pajėgias kariuomenes. Pridėkime dar kelias šalis – tarkime, Britaniją, Nyderlandus ir Rumuniją – ir šis naujas kelių šalių aljansas aplink Baltijos jūrą atrodys vis perspektyvesnis.
Vienas iš klausimų – kaip greitai dabartinis į kariuomenes sutelktas bendradarbiavimas gali įgauti politinį, diplomatinį ir administracinį svorį. Kitas klausimas – ar jis gali atlaikyti Rusijos spaudimą, kuris kitur buvo labai sėkmingas.
----------
E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.