A. Kubilius: per pastaruosius dešimtmečius į gynybą ES investavo 1 trln. eurų per mažai (dar papildytas)

Vilnius, lapkričio 6 d. (BNS). Europos Sąjungos (ES) gynybos komisaru siekiantis tapti Andrius Kubilius sako, kad per pastarąjį dešimtmetį Bendrijos narės į gynybą investavo trilijonu eurų per mažai.

Taip jis kalbėjo trečiadienio vakarą Europos Parlamente (EP) vykstant kandidato klausymams.

„Per pastaruosius dešimtmečius šalys narės į gynybą investavo daugiau nei trilijonu eurų per mažai, – savo įžanginėje kalboje sakė kandidatas į Europos Komisijos narius. – Dėl tokio nuolatinio nepakankamo investavimo atsirado esminių mūsų pajėgumų ir pasirengimo spragų.“

Anot jo, augant Rusijos grėsmei, o Jungtinėms Valstijoms vis daugiau dėmesio skiriant Kinijai, Europa turi būti pajėgi pati pasirūpinti savo saugumu.

„Naujausi žvalgybos vertinimai rodo, kad Rusija iki šio dešimtmečio pabaigos gali išbandyti ES arba NATO ryžtą“, – teigė politikas.

„Mūsų priešininkai ir strateginiai varžovai sparčiai mus lenkia. Per pastaruosius du dešimtmečius tokių šalių kaip Rusija ir Kinija gynybos biudžetai padidėjo daug labiau nei 27 ES valstybių narių“, – kalbėjo gynybos ir kosmoso komisaro portfelio siekiantis A. Kubilius.

„Panašu, kad 2025 metais Rusija, skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą, karinėms reikmėms išleis daugiau nei visos ES 27 valstybės narės gynybai“, – pridūrė jis.

Politikas taip pat teigė, kad Europos gynybos technikos rinka tebėra labai fragmentuota.

„Norėdamas išspręsti šiuos iššūkius, tikiuosi jūsų paramos, kad būtų sukurta tikra Europos gynybos sąjunga“, – kalbėjo A. Kubilius.

Jei bus patvirtintas, kandidatas žadėjo per pirmąsias 100 kadencijos dienų pateikti planą dėl Europos gynybos ateities. 

ES kosmoso įstatymas

Lietuvos deleguotas kandidatas teigė matantis būtinybę sistemiškai pertvarkyti Europos gynybą, ją grindžiant glaudžiu valstybių narių ir NATO bendradarbiavimu.

„NATO ir ES gynybos klausimais nekonkuruoja, – sakė jis. – ES turi pasinaudoti savo unikaliomis biudžetinėmis ir teisėkūros galiomis, kad padėtų plėtoti pajėgumus ir išteklius, reikalingus NATO karinio atgrasymo ir gynybos planams įgyvendinti.“

Jei bus patvirtintas komisaru, A. Kubilius žadėjo didinti ES gynybos įrangos gamybą ir paklausą, skatinant Bendrijos, valstybių narių ir NATO keitimąsi informacija apie gynybos išteklius ir pajėgumų poreikius, tokiu būdu potencialiai sukuriant bendrą ES gynybos pramonės produkcijos planą. 

Jis taip pat kalbėjo apie papildomo finansavimo poreikį, ilgalaikį jo planavimą, inovacijas, mokslinius tyrimus, karinį mobilumą, paramą Ukrainai.

Komentuodamas Europos Sąjungos kosmoso politiką, A. Kubilius pabrėžė, jog dėl nepakankamo finansavimo „mūsų kosmoso pramonės konkurencingumui gresia pavojus“.

„Mūsų fragmentiška reguliavimo aplinka dar labiau apsunkina padėtį, – kalbėjo politikas. – Kosmosas vis dar nepakankamai naudojamas gynybos srityje, nors jo vaidmuo šiuolaikinėse karinėse operacijose yra itin svarbus.“

Jis žadėjo pateikti ES kosmoso įstatymą, kuriuo būtų siekiama sukurti „bendrąją kosmoso rinką ir numatyti bendrą kosmoso saugumo, saugos ir tvarumo sistemą, kuri užtikrintų nuoseklų ir visoje ES taikomą požiūrį, pateikimas“.

„Galite vadinti mane komisaru, atsakingu už taiką“

Klausiamas, kaip jam pavyks suvienyti skirtingų ES šalių politinę valią pokyčiams gynybos srityje, A. Kubilius teigė, kad visų pirma turi būti vienodai suprantamos Bendrijai kylančios grėsmės.

Tuo metu komentuodamas gynybai reikalingą finansavimą, A. Kubilius akcentavo planuojamus didesnius įsipareigojimus būsimame daugiamečiame biudžete. Jis taip pat vylėsi, jog Europos investicijų bankas (EIB) imsis aktyvesnio vaidmens, keisdamas savo skolinimosi politiką.

EIB politika draudžia skolinti pinigų kariniams projektams. Vis tik balandį, sulaukęs Bendrijos lyderių raginimų, bankas pranešė, kad sušvelnins taisykles dėl skolinimo dvejopos, karinės ir civilinės paskirties projektams.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) yra sakiusi, kad bendrai per ateinantį dešimtmetį ES į gynybą papildomai reikės investuoti 500 mlrd. eurų. A. Kubilius savo ruožtu yra teigęs, kad pinigų gali prireikti ir daugiau.

„Jei visos valstybės narės dabar gynybai skirtų 2 proc. BVP, tai būtų papildomi 60 mlrd. eurų per metus“, – tvirtino politikas.

Kiek vėliau jis pabrėžė, kad 2 proc. BVP gynybai dabartinėje geopolitinėje situacijoje nepakanka.

Politikas akcentavo, kad daugiau gynybai reikia išleisti dėl Vladimiro Putino keliamos grėsmės, o ne dėl to, jog į JAV vadovus išrinktas Donaldas Trumpas. Pastarasis pirmosios kadencijos metu peikė Europos sąjungininkus NATO, kad šie išleistų daugiau lėšų gynybai.

Atsakydamas į europarlamentarų klausimus, kandidatas į komisarus kalbėjo ir apie Lenkijos bei Graikijos siūlomą bendrą ES oro erdvės skydą. Anot jo, tai Bendrijos šalims gali kainuoti apie 500 mlrd. eurų.

Kiek daugiau nei tris valandas trukusiuose klausymuose dalyvavo dviejų pagrindinių komitetų – Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos – atstovai, taip pat dviejų pakviestųjų – Transporto ir turizmo komiteto bei Saugumo ir gynybos pakomitečio – nariai.

Vis tik dalis politikų, pasinaudodami teise klausti, domėjosi ne A. Kubiliaus būsimais darbais, o išreiškė savo požiūrį. Pavyzdžiui, belgų politikas Marcas Botenga (Markas Botenga) teigė, kad „pirmą kartą istorijoje turėsime ne užimtumo ir socialinių reikalų komisarą, o militarizacijos komisarą“.

Jis svarstė, kad pinigai iš „mokyklų ir pensijų“ bus nukreipti į „tarptautinę ginklų pramonę“.

„Galite vadinti mane komisaru, atsakingu už taiką, o ne militarizaciją“, – atsakė A. Kubilius, pabrėžęs, kad Europos gynybos stiprinimas yra geriausias būdas pasiekti taiką.

Autorius Augustas Stankevičius

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius