L. Kasčiūnas: kontrmobilumo priemonėms per dešimtmetį reikėtų apie 600 mln. eurų (dar papildytas) (nuotraukos)

naujos 10-14 pastraipos

Padvarionys, Vilniaus r., liepos 3 d. (BNS). Vadinamosioms kontrmobilumo priemonėms įsigyti krašto apsaugos sistema dešimtmečiui matytų 600 mln. eurų poreikį, sako ministras Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, reikia įsigyti prieštankinių bei nuotolinio naudojimo minų, įrengti prieštankinių griovių tinklą, nuolatines fortifikacijas pasienyje, ekstremaliai situacijai paruošti tiltus.

„Kaip tik važiuodamas į šitą susitikimą paskaičiavau, kad mes jau dabar savo gynybos planuose ir biudžete, planavime visam tam sprendiniui iš krašto apsaugos sistemos pusės matome 600 mln. eurų per dešimtmetį, tai yra 30–40 mln. eurų kasmet. Kai kuriais atvejais ir daugiau, kai kalbame apie minas“, – trečiadienį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, Padvarionyse, kalbėjo L. Kasčiūnas.

Anot jo, Lietuva savo veiksmus dėl kontrmobilumo priemonių koordinuos su Lenkija ir kitomis kaimynėmis.

„Sutarėme koordinuotis, pasitikrinome, kas mūsų kontrmobilumo planuose, kas Lenkijos. Manau, kad darome bendrą gerą darbą, saugome ne tik mūsų nacionalines, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) sienas“, – per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos gynybos ministru ir vicepremjeru Wladyslawu Kosiniaku-Kamyszu (Vladislavu Kosiniaku Kamišu) teigė L. Kasčiūnas.

Praėjusią savaitę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovai pasirašė laišką, kuriame paragino ES įrengti gynybos liniją palei bloko rytinę sieną su Rusija ir Baltarusija, saugojantis nuo karinių ir hibridinių grėsmių, kurias kelia šios valstybės.

Pasak W. Kosiniako-Kamyszo, minėtų šalių sienų stiprinimo klausimas bus keliamas kitą savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vašingtone.

Keturių šalių lyderiai teigė, kad projektui reikės visų bloko valstybių narių finansinės paramos.

Kai kurie ES diplomatai apskaičiavo, kad tokios gynybinės linijos įrengimas kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų. 

Vėliau, po ministrų dvišalio susitikimo Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje, tokią sumą L. Kasčiūnas vadino adekvačia.

„Tai – visiškai adekvati suma, jeigu matytume visą kompleksą priemonių, kurias reikėtų įgyvendinti“, – kalbėjo jis.

Krašto apsaugos ministras teigė, manantis, jog ieškant finansavimo šaltinių „europinės programos yra tos, į kurias reikėtų kreipti dėmesį“, tačiau galima analizuoti ir NATO prisidėjimo galimybes. 

W. Kosiniakas-Kamyszas savo ruožtu pažymėjo, kad lėšų gynybos linijai bus ieškoma pačioje ES.

Lenkijos vicepremjeras taip pat teigė iš dalies sostinių išgirdęs palaikymą siūlymui, kad padaliniai ne iš Baltijos šalių ar Lenkijos galėtų realizuoti įtvirtinimų statybą.

„Mes norime sienos apsaugos temą padaryti tarptautiniu klausimu. (…). Norime, kad tai būtų tematika, kuri bus suvarstoma artimiausiu metu, kai bus atitinkami susitikimai“, – sakė Lenkijos gynybos ministras.

„Dabar viena iš mūsų bendrų ambicijų yra trijų Baltijos šalių ir Lenkijos, kaip tokios lyderės, iš tikrųjų, siekis, kad ES atsisuktų savo visais resursais į Rytų sieną ir ją sustiprintų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Lietuvoje sutartys dėl kontrmobilumo priemonių įsigijimo pasirašytos birželio pabaigoje, pasak krašto apsaugos ministro, dalis įrangos į numatytus kontrmobilumo parkus bus pristatyta jau liepą.

Jis taip pat teigė, kad su Lenkijos kolega trečiadienį aptarė prezidento Gitano Nausėdos išsakytą norą abiem šalims kurti regioninį raketų paleidimo įrenginių HIMARS amunicijos logistikos centrą.

L. Kasčiūno teigimu, šiuo klausimu „buvo sutarta dirbti kartu“.

„Gerai apmokyti kariai, ar tai Lenkijos, ar Lietuvos stiprina mūsų saugumą ir mes bendradarbiausime, kas liečia HIMARS akademijos klausimą, kitais klausimais, kad galėtume kartu veikdami stiprinti mūsų šalių saugumą“, – teigė W. Kosiniakas-Kamyszas.

Lietuva 2021 metų pabaigoje pasirašė 495 mln. dolerių sutartį su JAV dėl aštuonių HIMARS sistemų įsigijimo.

Sistemas kariuomenė planuoja integruoti koordinuojantis su sąjungininkais, ypač su kaimyninėmis valstybėmis – Estija, Latvija, bei Lenkija.

Autorius Paulius Perminas

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://bns.lt/nuotraukos/668562fdd808ec0cd70b6c1b

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius