ES žada Ukrainai 35 mlrd. eurų paskolą: planuoja panaudoti lėšas iš įšaldyto Rusijos turto (papildytas)

papildymai visame tekste

Kyjivas, rugsėjo 20 d. (AFP-AP-BNS). Europos Sąjunga (ES) planuoja paskolinti Ukrainai iki 35 mlrd. eurų ir tam planuoja panaudoti lėšas iš įšaldyto Rusijos turto.

Ši paskola žadama pagal Didžiojo septyneto (G-7) grupės organizuojamą paketą, kuriuo siekiama padėti šaliai atstatyti ir apsaugoti karo nuniokotą elektros energijos tinklą.

„Dabar esame įsitikinę, kad galime labai greitai suteikti Ukrainai šią paskolą, paskolą, kuri bus užtikrinta nenumatytu pelnu, gautu iš imobilizuoto Rusijos turto“, – penktadienį pareiškė Kyjive viešinti Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Jūs nuspręsite, kaip geriausiai panaudoti savo lėšas“, – V. Zelenskiui sakė EK pirmininkė.

Ukrainos vadovas teigė, kad jo prioritetai yra atstatyti energetikos tinklą, pastatyti daugiau slėptuvių nuo bombų, pagerinti mokyklų būklę ir įsigyti daugiau ginklų.

EK vėliau išplatintame pranešime žiniasklaidai sakoma, kad Briuselis siūlo išsamų finansinės paramos priemonių rinkinį, kurį sudaro skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmas iki 45 mlrd. eurų ir išskirtinė makrofinansinės paramos paskola iki 35 mlrd. eurų.

„Šis dokumentų rinkinys skirtas išnaudoti imobilizuotą Rusijos turtą ir aiškiai parodo, kad Ukrainos atstatymo našta guls ant pečių tų, kas kalti dėl jos griovimo“, – pažymi EK.

Šis metodas apims visus ES ir G7 skolintojus ir Ukrainos atsigavimui ir atsparumo didinimui bus užtikrinta ilgalaikė stabili finansinė parama.

Birželį G-7 lyderiai susitarė parengti 50 mlrd. dolerių paskolų paketą, skirtą padėti Ukrainai. Tam turėtų būti naudojamos palūkanos, gautos iš pelno, susijusio su įšaldytu Rusijos centrinio banko turtu, tačiau pažanga šiuo klausimu kol kas lėta.

Imobilizuotas Rusijos turtas

EK pirmiausia siūlo sukurti skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmą, kuris ES ir G-7 partneriams padės teikti Ukrainai paskolas.

Ukrainai pagal šį mechanizmą bus pasiūlyta parama, kuri bus finansuojama iš nenumatyto pelno, gaunamo iš imobilizuoto Rusijos centrinio banko turto.

Šią paramą Ukraina gali panaudoti tinkamoms paskoloms iš ES ir kitų skolintojų, dalyvaujančių G-7 iniciatyvoje, grąžinti.

EK siūloma iki 35 mlrd. eurų paskola yra labai svarbi siekiant patenkinti neatidėliotinus Ukrainos biudžeto poreikius, gerokai išaugusius dėl suintensyvėjusios ir užsitęsusios Rusijos agresijos. Likusi paskolos suma turės būti suteikta kitų G-7 partnerių, nurodo EK.

Pasiūlymą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba kvalifikuota ES valstybių narių balsų dauguma.

ES, valstybės narės ir Europos finansų įstaigos Ukrainai jau skyrė 118,3 mlrd. eurų paramą dotacijomis ir paskolomis.

Taip remiamos Ukrainos karo pastangos ir jos ekonomika, rūpinamasi, kad nenutrūktų pagrindinių paslaugų teikimas, remiamas atstatymas, teikiama humanitarinė pagalba ir pagalba nuo karo į ES bėgantiems asmenims.

Taikant Rusijai įvestas ES sankcijas, nuo 2022 metų vasario buvo imobilizuotas šalių narių finansų įstaigose laikomas Rusijos centrinio banko turtas, kurio vertė – apie 210 mlrd. eurų.

Uždraudus sandorius dėl šio turto, centrinių vertybinių popierių depozitoriumų balansuose susidaro nenumatytų lėšų, iš kurių gaunama grąža. Apskaičiuota, kad priklausomai nuo palūkanų normų ypatingosios pajamos kasmet sieks iki 3 mlrd. eurų. Šios nenumatytos ypatingosios pajamos nėra valstybės turtas ir Rusijos centriniam bankui neturi būti suteikiamos net ir pasibaigus imobilizavimui.

Šią gegužę ES nusprendė šias ypatingąsias pajamas panaudoti Ukrainos labui.

Dėmesys energetikai

Penktadienį į Ukrainą atvykusi U. von der Leyen daugiausia dėmesio skyrė siekiui padėti šaliai atkurti elektros tinklą ir šildymo pajėgumus artėjant žiemai.

Briuselis apskaičiavo, kad sugriauta maždaug pusė Ukrainos energetikos infrastruktūros, todėl prieš trečiąją karo žiemą krentant temperatūrai Ukrainai bus vis sunkiau šildyti namus, ligonines ir mokyklas.

U. von der Leyen teigimu, Rusija puikiai žinojo, jog energijos stočių bombardavimas yra itin skausmingas smūgis Ukrainai. Jei milijonai žmonių kelis mėnesius šaltyje kęs atšiaurią žiemą, jų kovinė dvasia gali būti pakirsta.

„Galime sulaukti didžiulių padarinių, – sakė Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolis. – Žmonės stengsis judėti, keliauti į tas vietas, kur gali turėti pastogę ir šildymą.“

Dėl to tarptautinė pagalba tampa dar reikalingesnė, sakė U. von der Leyen.

„Būdami Ukrainos draugai ir partneriai, privalome padaryti viską, ką galime, kad šviesa liktų įjungta. Ir artėjant žiemai privalome sušildyti drąsius Ukrainos žmones ir kartu palaikyti ekonomikos veikimą“, – pridūrė ji.

Didelė būsimų pastangų dalis bus skirta padarytai žalai atitaisyti. Pavyzdžiui, Lietuva išmontuoja šiluminę elektrinę ir dalimis gabena ją į Ukrainą, kur ji bus atstatyta.

Tęsiant elektros energijos eksportą iš ES šalių, pasak U. von der Leyen, artimiausiais mėnesiais jis patenkins maždaug ketvirtadalį Ukrainos energijos poreikio.

ES stengiasi decentralizuoti energijos gamybą Ukrainoje panaudojant saulės baterijas ir kitas naujas technologijas, kad Rusijai atakomis būtų sunkiau daryti tiesioginį poveikį energetikos tinklui. Tai taip pat padėtų Ukrainai tapti ekologiškesne ekonomika, sakė EK pirmininkė.

Briuselio skaičiavimais, nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą, Ukrainai energetikos srityje apskritai suteikė mažiausiai 2 mlrd. eurų paramą.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius