NATO turės naują vadovą, bet didelių permainų organizacijoje nesitikima

Briuselis, rugsėjo 30 d. (AFP-BNS). Būsimasis NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė) šią savaitę pradeda dirbti įspūdingai atrodančiame branduoliniais ginklais ginkluotos Šiaurės Atlanto sąjungos vadovo poste.

Tačiau net jei buvęs Nyderlandų premjeras perėmęs vadovavimą iš Jenso Stoltenbergo norėtų viską pertvarkyti savaip, nelabai galėtų tai padaryti.

Posto realybė tokia, kad M. Rutte vadovaus rizikuoti nelinkusiai civilinei biurokratijai, o tikrą galią turi labiau šalys narės, visų pirma JAV.

Be to, 32 NATO valstybės – vieną švelnaus būdo, vidutinio amžiaus ekspremjerą iš Šiaurės Europos pakeisdamos kitu – neramiais laikais renkasi daugmaž tą patį.

„Susiklosčius tokiai sunkiai geopolitinei situacijai tęstinumo ir tokios pačios užsienio politikos bei saugumo linijos išlaikymas labai svarbus“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas NATO aukšto rango diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Per daugiau kaip 10 darbo metų norvegas J. Stoltenbergas buvo giriamas dėl ramaus vadovavimo kartais sunkiai sutariančiam Aljansui.

J. Stoltenbergas padėjo išlaikyti draugijoje ankstesnį JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), parėmė Ukrainą tuo pačiu užtikrindamas, kad NATO nebūtų įtraukta į karą su Rusija, pradėjo organizacijos gynybos reviziją Maskvos keliamų grėsmių akivaizdoje.

„Sąjungininkės ieškojo žmogaus, turinčio daug tokių pačių savybių kaip Stoltenbergas ir toliau eisiančio ta pačia kryptimi: premjeras, geri ryšiai, didelė patirtis, gera adresų knyga, darbas su Trumpu“, – sakė Jamie Shea (Džeimis Šėja), buvęs NATO aukšto rango pareigūnas, dabar dirbantis analitiniame centre „Chatham House“.

M. Rutte, tokių svarbių narių kaip JAV, Britanija, Prancūzija ir Vokietija favoritas, atitinka visus šiuos kriterijus.

Tai politikos veteranas, 13 metų vadovavęs sudėtingoms koalicijoms Nyderlanduose ir turintis daug patirties, kuria gali pasinaudoti išlaikydamas skirtingus – ir dažnai konkuruojančius – interesus turinčių šalių bendrumą.

„Jis yra konsensusų kūrėjas, tvirtai įsipareigojęs transatlantiniam aljansui“, – sakė vienas JAV aukšto rango pareigūnas.

M. Rutte tvirtai remia Kyjivą ir nebijojo atvirai kalbėtis su D. Trumpu, po lapkričio rinkimų galinčiu sugrįžti į Baltuosius rūmus.

Konsensusų tramdomieji marškiniai?

Nekalbant apie panašumus, M. Rutte atėjimas po ilgų J. Stoltenbergo darbo metų turėtų reikšti ir tam tikrą atsinaujinimą, sako diplomatai.

Tačiau M. Rutte tikriausiai būtų sunku prastumti didelius pokyčius.

Nors vadovavimas NATO atrodo kaip galingas postas, iš tikrųjų generalinis sekretorius tik vadovauja civiliniam maždaug 1,5 tūkst. darbuotojų biurokratiniam aparatui.

Karinę galią turi šalys narės, visų pirma, NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas – kuris nors amerikiečių generolas.

NATO generalinis sekretorius, galima sakyti, dažnai atlieka organizacijos vyriausiojo atstovo spaudai vaidmenį. 

Visi NATO sprendimai turi būti suderinti su kiekviena šalimi nare, tad vadovą varžo tai, kaip toli nori eiti sąjungininkai, ypač Vašingtonas.

Kryptis kitiems metams buvo nustatyta per liepą Vašingtone įvykusį viršūnių susitikimą.

„NATO yra konsensusų organizacija. Viskas, absoliučiai viskas, nuo kasdieniškiausių iki labiausiai strateginių dalykų, sprendžiama konsensusu“, – sakė Ianas Lesseris (Ijanas Leseris) iš Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo.

„Tad atskirų generalinių sekretorių galimybės keisti tai, ką ir kaip daro NATO, yra, akivaizdu, labai ribotos“, – sakė jis.

Vis dėlto M. Rutte turi tam tikrų svertų savo prioritetams stumti.

„Generalinis sekretorius gali būti labai svarbus įtraukiant klausimus į diskusijų darbotvarkę, – sakė I. Lesseris. – Iš tiesų tai didelis vaidmuo.“

J. Stoltenbergas savo padėtimi naudodavosi spausdamas sąjungininkus remti Ukrainą, kreipti daugiau dėmesio į klimato kaitos poveikį ar stiprinti ryšius su partneriais Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Diplomatai sako, kad yra viena sritis, kurioje M. Rutte galėtų pasidarbuoti. Tai koordinavimo tarp Europos Sąjungos ir NATO, kuriam vis trukdė Aljanso narės Turkijos nesutarimai su Kipru, gerinimas.

Tačiau pagrindinis M. Rutte šansas palikti ryškų pėdsaką tikriausiai atsirastų tuo atveju, jei politinė situacija taptų audringesnė – jei D. Trumpas vėl būtų išrinktas prezidentu arba jei įvyktų didelės permainos Ukrainoje.

Tuomet naujajam NATO vadovui prireiktų visų savo diplomatinių sugebėjimų ir ilgo pažįstamų sąrašo, kad išlaikytų skirtingų Aljanso lyderių prielankumą ir įsipareigojimus.

„Generalinio sekretoriaus įgūdžiai ir asmenybė gali daug reikšti, ypač Aljanso išbandymų sąlygomis“, – sakė I. Lesseris.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

[email protected], Užsienio naujienų skyrius