Šių metų Laisvės premiją siūloma skirti J. Sasnauskui (papildytas)

papildyta A. Jakavonytės komentaru, papildymai visame tekste

Vilnius, spalio 21 d. (BNS). Šių metų Laisvės premiją siūloma skirti buvusiam disidentui, kunigui Juliui Sasnauskui.

Tokį sprendimą pirmadienį priėmė Laisvės premijų komisija. Nutarimą dėl premijos skyrimo priims Seimas.

„Vienbalsiu pritarimu išrinktas J. Sasnauskas. Tai žmogus nusipelnęs mūsų laisvei ir nepriklausomybei“, – BNS sakė Laisvės premijų komisijos pirmininkė Angelė Jakavonytė.

Anot jos, į Lietuvos laisvės kovą J. Sasnauskas įsijungė dar būdamas paauglys. 1976 metų lapkritį jis buvo sulaikytas už 1920 metais žuvusių Lietuvos karių pagerbimą per Vėlines Rasų kapinėse, sumuštas ir už tautinius religinius įsitikinimus pašalintas iš Vilniaus 16-osios vidurinės mokyklos.

„Jis visą savo gyvenimą paskyrė kovai už Lietuvos laisvę“, – pabrėžė komisijos pirmininkė.

Pasak jos, J. Sasnauskas dar labai jaunas užmezgė ryšius su disidentais, bendradarbiavo su pogrindiniais leidiniais, 1978 metais su kitais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, 1979 metais su Antanus Terlecku parengė 45 pabaltijiečių memorandumą – viešą kreipimąsi į laisvąjį pasaulį, raginantį pasmerkti Ribentropo-Molotovo paktą ir jos slaptuosius protokolus bei atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę.

Po to J. Sasnauskas buvo suimtas ir nuteistas pusantrų metų kalėjimo bei penkerius metus tremties. Jis buvo išvežtas į Tomsko sritį. Grįžęs į Lietuvą jis vėl įsitraukė į antisovietinę veiklą, 1987 metais organizavo ir dalyvavo mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

1995 metais J. Sasnauskas įšventintas į kunigus, vėliau davė vienuolio įžadus. 

„Jis savo tekstuose iki šiol apmąsto ne tik tikėjimo, religijos, bet ir kovos už Lietuvos laisvę klausimus, daug dėmesio skiria jaunimo problemoms. Šiandien ir jaunimo atstovai teigė, kad tai žmogus, mokantis prieiti ir prie vyresnių, ir prie jaunų žmonių“, – BNS sakė A. Jakavonytė.

Seimo įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją – laureatui įteikiama Laisvės statulėlė ir 200 bazinių socialinių išmokų dydžio premija. Šiuo metu tai sudaro 11 tūkst. eurų.

Pernai Laisvės premija skirta Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.

Premijos laureatai anksčiau buvo Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Premija skirta ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.

Autorė Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius