Sakartvelas rengiasi balsavimui, vadinamam pasirinkimu tarp Rusijos ir ES

Tbilisis, spalio 25 d. (AFP-BNS). Kartvelai šeštadienį balsuos svarbiuose rinkimuose ir turės rinktis arba susivienijusių provakarietiškų opozicinių jėgų stovyklą, arba valdančiąją partiją, kaltinamą nusigręžimu nuo demokratijos ir artėjimu Rusijos link.

Briuselis yra įspėjęs, kad spalio 26-osios rinkimai lems Sakartvelo demokratijos ir seniai deklaruoto siekio įstoti į Europos Sąjungą (ES) likimą.

Apklausos rodo, kad opozicinės partijos gali surinkti pakankamai balsų koalicinei vyriausybei formuoti. Tai reikštų partijos „Sakartvelo svajonė“, kurią kontroliuoja įtakingas milijardierius Bidzina Ivanišvilis, išstūmimą iš valdžios.

Dabartinė vyriausybė sako norinti užsitikrinti „superdaugumą“ parlamente, kad galėtų konstituciškai uždrausti provakarietišką opoziciją.

„Sakartvelo opozicinės jėgos, kurios tradiciškai būdavo susiskaldžiusios, sugebėjo suformuoti beprecedentį vieningą frontą prieš „Sakartvelo svajonę“, – sakė analitikas Gela Vasadzė iš analitinio centro „Georgian Strategic Analysis Center“ (GSAC).

„Tačiau jei valdančioji partija bandys likti valdžioje nepaisydama rinkimų baigties, iškils neramumų (...) rizika“, – pridūrė jis.

Nuo 2012 metų valdanti „Sakartvelo svajonė“ iš pradžių vykdė liberalią provakarietišką darbotvarkę, bet per pastaruosius dvejus metus pakeitė kursą.

Rinkimų kampaniją partija grindė sąmokslo teorija apie „pasaulinę karo partiją“, kontroliuojančią Vakarų institucijas ir siekiančią įtraukti Sakartvelą į Rusijos karą prieš Ukrainą.

Šalyje, kur dar neužgijo Rusijos 2008 metų invazijos žaizdos, „Sakartvelo svajonė“ siūlo rinkėjams baisias istorijas apie priartėjusią karo grėsmę ir tikina, kad jai kelią užkirsti gali tik ši partija.

Neseniai duodamas interviu televizijai B. Ivanišvilis piešė groteskišką Vakarų paveikslą su „tiesiog gatvėse vykstančiomis orgijomis“.

„Lemiamas išbandymas“

Pavasarį partija priėmė prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą, nukreiptą prieš pilietinę visuomenę ir vadinamą Kremliaus stiliaus priemone kitokioms nuomonėms nutildyti.

Įstatymo priėmimas išprovokavo savaites trukusius masinius protestus. Briuselis įšaldė Sakartvelo stojimo į ES procesą, o Vašingtonas paskelbė sankcijas dešimtims kartvelų pareigūnų.

Anksčiau šį mėnesį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) įspėjo, kad „Sakartvelo svajonės“ veiksmai „rodo posūkį link autoritarizmo“.

Artėjančius rinkimus jis pavadino „lemiamu išbandymu demokratijai Sakartvele ir keliui į Europos Sąjungą“.

Ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė yra pažadėjęs vesti šalį narystės ES link ir sako, kad ryšiai su Vakarais normalizuosis pasibaigus karui Ukrainoje.

Neapsisprendę rinkėjai

Tačiau naujausios apklausos rodo, kad opozicija turėtų gauti pakankamai balsų koalicinei vyriausybei suformuoti.

Šiai stovyklai priklauso pagrindinė opozicinė jėga – kalinamo eksprezidento Michailo Saakašvilio Vieningasis nacionalinis judėjimas (UNM) – ir neseniai buvusių UNM lyderių įkurta partija „Achali“.

Šios jėgos drauge su keliomis mažesnėmis partijomis sutarė dėl proeuropietiškos politikos platformos, numatydamos dideles rinkimų, teismų ir teisėsaugos reformas.

Jos susitarė pergalės atveju suformuoti laikinąją koalicinę vyriausybę nuodugnioms reformoms įvykdyti ir naujiems rinkimams po jų surengti. 

Šios partijos teigia, kad dabartinė rinkimų tvarka nėra palanki demokratiniams rinkimams ir kad naujas balsavimas po metų – įgyvendinus būtinas reformas – iš tiesų atspindės rinkėjų valią.

Sakartvelas vienu metu buvo laikomas retu tarp posovietinių valstybių demokratijos pavyzdžiu. Bet rinkimai maždaug 4 mln. gyventojų turinčioje šalyje nuolat išprovokuoja masinius protestus.

Neseniai atlikta JAV firmos „Edison Research“ apklausa parodė, kad 34 proc. jau apsisprendusių rinkėjų balsuos už „Sakartvelo svajonę“, o keturi opozicijos aljansai drauge turėtų gauti 53 proc. jau apsisprendusių rinkėjų balsų.

Visos kitos partijos tikriausiai neperžengs 5 proc. balsų slenksčio ir nepateks į 150 vietų parlamentą.

Tačiau rinkimų baigtis toli gražu dar nėra nulemta, nes daugiau kaip ketvirtadalis minėtos apklausos respondentų sakė, kad yra neapsisprendę, arba nesutiko nurodyti, kokią politinę jėgą remia.

Balsavimas prasidės šeštadienį 8 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku ir baigsis 20 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku. Netrukus po to turėtų būti paskelbti balsavusiųjų apklausų rezultatai.

Rinkimus stebės tarptautiniai stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).

[email protected], Užsienio naujienų skyrius