Kataras pasitraukė iš derybų dėl Gazos Ruožo, įspėjo „Hamas“ dėl biuro Dohoje – šaltinis (papildytas)

Dubajus, lapkričio 9 d. (AFP-BNS). Kataras, kaip vienas pagrindinių tarpininkų, pasitraukė iš derybų dėl ugnies nutraukimo Gazos Ruože ir susitarimo dėl įkaitų paleidimo ir įspėjo „Hamas“, kad šios palestiniečių islamistų grupuotės atstovybė Dohoje „nebeatlieka savo paskirties“, naujienų agentūrai AFP šeštadienį pranešė diplomatinis šaltinis.

Kataras kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir Egiptu jau ne vieną mėnesį veda nevaisingas derybas dėl paliaubų ir įkaitų bei kalinių paleidimo.

„Kataras ir izraeliečiams, ir „Hamas“ pranešė, jog tol, kol bus atsisakoma sąžiningai derėtis dėl susitarimo, jis negali toliau tarpininkauti“, – sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Todėl „Hamas“ politinė atstovybė nebeatlieka savo paskirties“, – pridūrė jis.

Informuotas šaltinis teigė, jog Kataras apie savo sprendimą jau „pranešė abiem pusėms – Izraeliui ir „Hamas“, taip pat JAV administracijai“.

„Kataras perdavė JAV administracijai, kad bus pasirengęs vėl tarpininkauti, kai abi pusės... parodys nuoširdų norą grįžti prie derybų stalo“, – pridūrė šaltinis.

Katare, kurio teritorijoje yra didelė JAV karinė bazė, nuo 2012 metų, Vašingtonui leidus, yra įsikūrusi „Hamas“ politinė vadovybė.

Per derybas po praėjusių metų spalio 7-ąją „Hamas“ surengto išpuolio prieš Izraelį ir Kataro, ir JAV pareigūnai nurodė, kad kovotojų grupuotė Dohoje liks tol, kol jos buvimas užtikrins gyvybingą ryšių kanalą.

Balandį Kataras pareiškė, kad iš naujo vertina savo, kaip tarpininko, vaidmenį šiame konflikte, nes susidūrė su kritika, ypač Izraelio ir JAV politikų.

Tuo metu katariečiai pateikė panašų pranešimą dėl „Hamas“ atstovybės statuso, kuris „Hamas“ pareigūnus paskatino išvykti į Turkiją, sakė diplomatinis šaltinis.

Tačiau po dviejų savaičių Jungtinių Valstijų ir Izraelio prašymu jie grįžo, nes jiems būnant Turkijoje derybos buvo „neveiksmingos“, sakė šaltinis.

Išskyrus praėjusių metų pabaigoje vieną savaitę trukusią kovų pertrauką, kurios metu buvo paleista nemažai „Hamas“ pagrobtų įkaitų, vienas po kito vykę derybų raundai nepadėjo sustabdyti karo.

Siekdami rasti išeitį iš aklavietės, Vašingtonas ir Doha praėjusį mėnesį paskelbė apie naujas asmenines derybas, kuriose bus ieškoma naujų galimybių.

Tačiau ši naujausia iniciatyva nepadėjo pasiekti jokio proveržio.

Diplomatinis šaltinis teigė, jog Kataras „padarė išvadą, kad nėra pakankamo abiejų pusių noro, o tarpininkavimo pastangos tampa labiau susijusios su politika ir rinkimais, o ne su rimtu bandymu užtikrinti taiką“.

Kataras „JAV administracijai ir abiem pusėms pranešė nesutiksiąs būti politinio išnaudojimo, kuriuo siekiama Kataro sąskaita įgyti politinės įtakos ir kartu klaidinti visuomenės nuomonę, objektu“, pridūrė šaltinis.

Karas Gazos Ruože prasidėjo 2023 metų spalio 7 dieną palestiniečių kovotojams užpuolus Izraelį. Per šį precedento neturintį išpuolį žuvo 1 206 žmonės, daugiausia civiliai, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys, paremti oficialia Izraelio informacija.

Remiantis „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kuriuos Jungtinės Tautos laiko patikimais, per Izraelio atsakomąją kampaniją Gazos Ruože žuvo mažiausiai 43 552 žmonės, dauguma jų – civiliai.

Per spalio 7-osios išpuolį palestiniečių kovotojai taip pat paėmė 251 įkaitą, iš kurių 97 vis dar yra Gazos Ruože. Izraelio kariuomenė teigia, kad 34 iš jų negyvi.

[email protected], Užsienio verslo naujienų skyrius