G-20 viršūnių susitikimo Brazilijoje akcentai – karai ir D. Trumpo sugrįžimas į valdžią

Rio de Žaneiras, lapkričio 15 d. (AFP-BNS). Brazilijoje pirmadienį pasaulio lyderiai rinksis į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, kuriame dominuos nesutarimai dėl karų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje bei Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimo į Baltuosius rūmus pasekmės.

Saugumo sumetimai, kurie per tokius susitikimus visada būna labai aktualūs, dar labiau sustiprėjo po nepavykusio sprogdinimo prie Brazilijos Aukščiausiojo Teismo sostinėje vėlai trečiadienį.

Policija tiria du sprogimus kaip galimą „teroristinį aktą“, kurį įvykdė brazilas. Jis žuvo ir buvo vienintelis nukentėjusysis.

Viršūnių susitikimo vieta yra Rio de Žaneire, įspūdingame miesto modernaus meno muziejuje prie įlankos, kuriame sutelktos didžiulės policijos pajėgos, kad nuo renginio atribotų gyventojus.

Brazilijos kairiųjų pažiūrų prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) pasinaudos proga pabrėžti savo, kaip lyderio, ginančio globaliųjų Pietų problemas, poziciją, nors patraukti savo pusėn jį bando Vakarai.

Šis vaidmuo bus išbandytas ateinančiais mėnesiais ir metais, kai Lotynų Amerika ir kiti regionai pradės dorotis su D. Trumpo, kuris sausį taps JAV prezidentu, pažadėta politika „pirmiausia Amerika“

Šiame G-20 susitikime didžiausiai pasaulio ekonomikai atstovaus kadenciją baigiantis prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), bet lyderių žvilgsniai į jį nekryps.

Prieš pat susitikimą Rio de Žaneire, sekmadienį, J. Bidenas užsuks į Brazilijos Amazonę, kad pabrėžtų, kaip svarbu kovoti su klimato kaita – dar vienu D. Trumpo priešiškai vertinamu klausimu.

V. Putino nebus

G-20 susitikimas vyks tuo pat metu, kai Azerbaidžane tęsiasi Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija COP 29, ir tuo metu, kai pasaulis susiduria su dramatiškais klimato reiškiniais, įskaitant Braziliją, kur potvyniai, sausros ir miškų gaisrai atnešė daug nuostolių.

Praėjusiame G-20 susitikime Indijoje lyderiai paragino iki dešimtmečio pabaigos patrigubinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių kiekį, tačiau aiškiai nepareikalavo nutraukti iškastinio kuro naudojimą.

Vienas iš kviestinių lyderių, atsisakiusių atvykti į Rio de Žaneirą, yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris pareiškė, kad dalyvaudamas galimai „sutrikdytų normalų šio forumo darbą“.

Jis tvirtino, kad jo sprendimo niekaip nepaveikė Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) orderis jį suimti dėl Rusijos karo Ukrainoje. Rusijai Rio de Žaneire atstovaus jo užsienio reikalų ministras.

Vis dėlto Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) dalyvaus susitikime ir netgi pratęs savo viešnagę po viršūnių susitikimo, kad trečiadienį atvyktų oficialaus vizito į sostinę Braziliją.

Kinija yra didžiausia Brazilijos prekybos partnerė, o abi šalys pastaruoju metu skelbiasi esančios tarpininkės, siekiančios užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, tačiau kol kas nesėkmingai.

Viršūnių susitikime šis konfliktas ir Izraelio karai Gazos Ruože ir Libane bus svarbiausios temos.

„Deramės su visomis šalimis dėl galutinės deklaracijos ištraukų apie geopolitiką, kad pasiektume bendrą sutarimą šiais dviem klausimais“, – sakė Brazilijos vyriausiasis diplomatas G-20 politinėms deryboms Mauricio Lyrio (Maurisiju Lirijus).

Šie konfliktai bus „dramblys kambaryje“, naujienų agentūrai AFP teigė San Paulo sociologijos ir politikos mokyklos (FESPSP) tarptautinių santykių specialistė Flavia Loss (Flavija Los).

Tačiau, anot jos, tai neturėtų trukdyti Brazilijai rasti bendrą sutarimą dėl klausimų, kuriuos ji laikė prioritetiniais pirmininkavimo G-20 metu, pavyzdžiui, dėl kovos su badu ar itin turtingų pasaulio gyventojų apmokestinimo.

Milijardierių apmokestinimas

L. I. Lula da Silva, vadovaujantis didžiausiai Lotynų Amerikos ekonomikai, gegužę pareiškė savo poziciją: „Daug žmonių primygtinai siūlo pasaulį skirstyti į draugus ir priešus. Tačiau pažeidžiamesni žmonės nesidomi supaprastintomis dichotomijomis.“

Rio de Žaneiro G-20 susitikimas prasidės pirmadienį , kai L. I. Lula da Silva oficialiai pristatys Pasaulinį aljansą prieš badą ir skurdą.

Iniciatyvos tikslas – sutelkti valstybes ir tarptautines organizacijas, kad būtų atlaisvintas finansavimas šiai kampanijai arba pakartotos anksčiau sėkmingai įgyvendintos programos.

Milijardierių apmokestinimo klausimu G-20 šalys jau pareiškė norą bendradarbiauti, kad tai būtų įgyvendinta, kaip nurodė birželį Rio de Žaneire susitikę finansų ministrai.

Tačiau dar neaišku, ar viršūnių susitikime dalyvausiantys lyderiai imsis šio tikslo įgyvendinimo ir kokiomis sąlygomis.

Po susitikimo Brazilija perduos pirmininkavimą G-20 Pietų Afrikai.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius