Gelbėtojai: Ispanijos rytiniame Valensijos regione per potvynius žuvo 62 žmonės (papildytas)

papildyta nuo septintos pastraipos

Madridas, spalio 30 d. (AFP-BNS). Ispanijos rytiniame Valensijos regione liūčių sukeltų potvynių aukų skaičius išaugo iki 62, trečiadienį pranešė gelbėjimo tarnybos.

„Įvairių saugumo ir gelbėjimo pajėgų parengti nauji duomenys: preliminarus žuvusiųjų skaičius – 62“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė regioninė gelbėjimo tarnyba. 

Anksčiau buvo pranešta apie 51 auką.

Antradienį smarkios liūtys užtvindė didžiąją dalį rytinės ir pietinės Ispanijos. Dėl to taip pat sutriko geležinkelių ir oro uostų darbas. 

Pasak žiniasklaidos, kai kuriose Ispanijos vietovėse per vieną dieną iškrito daugiau kritulių nei mėnesio norma. 

„Susidūrėme su precedento neturinčia situacija, kurios niekas neprisimena“, – nurodė Valensijos regiono vyriausybės vadovas. 

Ispanijos gelbėtojai trečiadienį stengėsi gelbėti dėl potvynio įstrigusius žmones.

Ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) paragino piliečius dar neprarasti budrumo ir pažadėjo neapleisti žmonių, nukentėjusių nuo tokio masto stichinės nelaimės, kokia retai pasitaiko šioje Europos šalyje.

Nuo savaitės pradžios Ispanijoje merkia smarkios liūtys ir siaučia stiprūs vėjai, sukėlę potvynius rytiniame Valensijos ir pietiniame Andalūzijos regionuose.

Aukų skaičius dar gali augti, kai duomenis apie potvynio aukas pateiks ir kiti Ispanijos regionai. 

Pasak Valensijos priešgaisrinės tarnybos vadovo Jose Miguelio Basseto (Chosė Migelio Baseto), keli šimtai žmonių tebėra įstrigę dviejuose greitkeliuose.

Dalyje Valensijos nėra elektros ir telefono ryšio, o kai kuriose vietovėse užtvindyti keliai trukdo gelbėjimo darbams, sakė regiono vadovas Carlosas Mazonas (Karlosas Masonas). 

Naujienų agentūros AFP žurnalistas matė, kaip netoli Valensijos miesto esančiuose keliuose purvo nuošliaužos nešami automobiliai virto vieni ant kitų. 

Gyventojai, gelbėdami savo daiktus, bandė kibirais semti dumblą iš namų, beveik iki juosmens braidydami vandenyje. 

Prie Viduržemio jūros įsikūrusios Valensijos gyventoja Maria Carmen (Marija Karmen) pasakojo Ispanijos visuomeniniam transliuotojui TVE, kad, norėdama išsigelbėti nuo potvynio vandens, išlipo pro savo automobilio langą ir kelias valandas sėdėjo ant furgono stogo.

Karalius Felipe VI (Felipė VI) sakė, kad naujienos apie aukas jį sukrėtė, ir pareiškė nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų šeimoms bei padėkojo gelbėjimo tarnyboms už jų titaniškas pastangas gelbėjant žmones. 

Kaimyninės Portugalijos premjeras Luisas Montenegro (Luišas Montenegru) socialiniame tinkle „X“ išreiškė savo šalies „didžiausią apgailestavimą“ ir „solidarumą su visais Ispanijos žmonėmis“. 

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) teigė, kad buvo sukrėstas ir pareiškė nuoširdžiausią užuojautą aukų artimiesiems. 

Precedento neturintis fenomenas

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) spaudos konferencijoje Briuselyje sakė, kad Europos Sąjunga (ES) jau aktyvavo savo palydovinę sistemą „Copernicus“, kad padėtų koordinuoti Ispanijos gelbėtojų komandų darbą.

Ji sakė, kad blokas taip pat pasiūlė pasinaudoti savo civilinės saugos mechanizmu ir atsiųsti papildomą pastiprinimą.

Centrinės vyriausybės atstovė Valensijos regione Pilar Bernabe (Pilar Bernabė) teigė, kad padėti gelbėtojams iš kelių regionų siunčiami kariniai daliniai.

Gynybos ministrė Margarita Robles žurnalistams sakė, kad dėl precedento neturinčio fenomeno buvo dislokuota „daugiau nei tūkstantis karių“ ir kažkiek sraigtasparnių. 

Valensijos regiono gelbėjimo tarnybos per naktį išgelbėjo beveik 200 žmonių, kurie dabar glaudžiasi gaisrinėse, pridūrė J. M. Bassetas. 

Dėl potvynių buvo sutrikdytas geležinkelių ir oro transportas, greitoji linija tarp Valensijos ir Madrido tebėra uždaryta.

Ispanijos parlamentas trečiadienį tylos minute pagerbė aukų atminimą prieš paprastai audringą klausimų vyriausybei sesiją.

Tai daugiausiai gyvybių nusinešęs potvynis Ispanijoje nuo 1996-ųjų rugpjūčio, kai šiaurės rytiniame Aragono regione žuvo 86 žmonės.

Meteorologai teigė, kad naujausią audrą sukėlė šaltas oras, judantis virš šiltų Viduržemio jūros vandenų. Prognozuojama, kad liūtys tęsis bent iki ketvirtadienio.

Mokslininkai įspėja, kad dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, pavyzdžiui, audros, tampa vis intensyvesni, ilgesni ir dažnesni.

Meteorologai teigia, kad Viduržemio jūros regiono atšilimas, dėl kurio didėja vandens garavimas, yra labai svarbus veiksnys, lemiantis smarkesnes liūtis.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius