Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.

Ateities komitetas: „Lietuvos strateginio valdymo sistema susiduria su esminiais iššūkiais“

2024 m. liepos 1 d. pranešimas žiniasklaidai ( daugiau naujienų )

Seimo Ateities komitetas (toliau – Komitetas) birželio 28 d. posėdyje apsvarstė Valstybės kontrolės pastebėjimus dėl 2023 m. Valstybės pažangos ataskaitos ir Valstybinio audito ataskaitą „Strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pokyčiai“. Susipažinęs su pateikta informacija, Komitetas nutarė pasiūlyti Vyriausybei parengti Valstybės pažangos ataskaitos formos ir jos rengimo bei svarstymo proceso aprašo projektus ir parengti Valstybės kontrolės pastebėjimų dėl 2023 m. Valstybės pažangos ataskaitos ir valstybinio audito ataskaitos „Strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pokyčiai“ rekomendacijų įgyvendinimo planą (koncepciją) ir juos pateikti Ateities komitetui.

Kaip rodo valstybinio audito rezultatai, strateginio valdymo  pertvarkos įgyvendinimas susiduria su esminiais iššūkiais. Vienas jų – kaip jau parengtų strateginių dokumentų sistemą suderinti su svarbiausio valstybės strateginio dokumento – vizijos „Lietuva 2050“ nuostatomis. Kitas – kaip valstybės ir jos sričių raidos ambicijas susieti su turimais ištekliais. Trečias – ar ši strateginio valdymo ir biudžeto formavimo sistema atitinka „Lietuva 2050“ suformuluotą viešojo valdymo viziją, t. y. ar ji pakankamai lanksti, atspari, horizontaliai koordinuota, deranti su šiuo metu kuriama Lietuvos ateities ekosistema?

„Valstybės pažangos ataskaita Seimui buvo pateikta pirmą kartą. Esamame proceso pradžioje. Įdomu kaip į šį procesą žiūri Valstybės kontrolė, nes iš principo yra kalbama apie tai kaip turėtų būti sudėliota strateginio valdymo sistema Lietuvoje, ir šios sistemos koreliacija su vizija „Lietuva 2050“, – pradėdamas posėdį dėstė Komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Kaip nustatyta valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinimo ir valdymo nuostatose, Valstybės pažangos ataskaita yra pagrindinė „Lietuva 2050“ vertinimo ataskaita, kuri kartu su kitomis „Lietuva 2050“ vertinimo ataskaitomis prieš pateikiant Seimui pristatoma Valstybės pažangos tarybai, suinteresuotoms šalims ir visuomenei.

 „Valstybės pažangos ataskaita Valstybės kontrolės vertinimu turėtų būti pagrindinis dokumentas, kuris leistų objektyviai atskleisti valstybės pažangą įgyvendinant tam tikrus valstybės pažangos strategijos tikslus kartu su Nacionaliniu pažangos planu (toliau – NPP)“, – sakė Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas. Kontrolierius pažymėjo, jog Vyriausybė nėra patvirtinusi Valstybės pažangos ataskaitos formos ir nėra detalizavusi minėtos įstatymo nuostatos įgyvendinimo, o informacija apie valstybės pažangos uždavinių ir rodiklių pasiekimą turėtų būti išsami ir pateikta sistemiškai.

Posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys, kad nauja strateginio valdymo ir biudžeto formavimo sistema sudaro formalias prielaidas rezultatyviai įgyvendinti valstybės pažangą. Tačiau dar vyksta reikšmingų pokyčių – formuojamas 2025–2027 m. trimetis biudžetas, vyksta tęstinės veiklos ir organizuojamas pažangos priemonių vertinimas, kuriama stebėsenos sistema. Todėl būtina įvertinti suplanuotus valstybės pažangos tikslus ir juos suderinti su finansinėmis galimybėmis.

Centrinė projektų valdymo agentūra apskaičiavo investicijų poreikį 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano tikslams pasiekti, tai yra 3 kartus daugiau nei suplanuotos finansinės projekcijos – NPP tikslams pasiekti reikėtų 62,1 mlrd. eurų. Plane numatytos 18 mlrd. eurų finansinės projekcijos. Nesuderinus NPP strateginių tikslų su valstybės finansinėmis galimybėmis, nesudaromos prielaidos operatyviai spręsti problemas valstybės veiklos srityse pažangos lėšomis. Todėl siekiant sąsajų tarp nustatomos siekiamos pažangos atitinkamose valstybės veiklos srityse ir valstybės finansinių galimybių, būtina nustatyti NPP rengimo (plano apimties, rodiklių nustatymo ir pasirinkimo) principus. Siekiant, kad Valstybės pažangos ataskaitos rezultatus būtų galima panaudoti ateityje stiprinant į rezultatus orientuotą valstybės pažangą, joje turėtų būti tinkamai įvertintas ir atskleistas valstybės pažangos strategijos kartu su NPP įgyvendinimas ir tam panaudotas finansavimas.

Ateities komitetas, išklausęs Valstybės kontrolės pastebėjimus dėl 2023 m. Valstybės pažangos ataskaitos bei įvertinęs valstybinio audito atskaitos „Strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pokyčiai“ rezultatus, nusprendė strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pokyčių parlamentinę kontrolę tęsti rudens sesijoje.

Taip pat Komitetas posėdyje susipažino su Komiteto siūlymu įkurtos ir Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės Lietuvos ateities ekosistemos koncepcijos (baltosios knygos) projektui parengtu darbo rezultatu. Komitetui pristatytas pirminis Lietuvos ateities ekosistemos (toliau – LAE) koncepcijos baltosios knygos (toliau – Baltoji knyga) projektas, kuriame pažymima, kad Baltoji knyga, numato ir apibrėžia mechanizmus, kaip efektyviai įgyvendinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050”. Projekte suformuluota Baltosios knygos koncepcija, numatytos LAE plėtros kryptys, sandara, institucinė infrastruktūra, pateikti Užsienio Ateities ekosistemų pavyzdžiai, analizė ir taikymo galimybės Lietuvoje, panaudojimas numatomojo viešojo valdymo tobulinimui ir galimai pertvarkai, komunikacijos modeliai, informacinis ir technologinis aprūpinimas, reikalavimai kvalifikacijai ir kt.

Savo įžvalgomis posėdyje taip pat dalinosi Komiteto nariai Valdemaras Valkiūnas, Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis, Vyriausybės kanceliarijos Strateginio valdymo grupės vadovė Daiva Žaromskytė-Rastenė, Finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Asta Butrimė, Seimo Ateities komiteto biuro patarėjas prof. Arūnas Augustinaitis.

Posėdžio vaizdo įrašą galima rasti Seimo interneto svetainės „Youtube“ paskyroje Atviras Seimas.

Kontaktinis asmuo
Daugiau informacijos:
Raimundas Lopata
Ateities komiteto pirmininkas
El. p. [email protected]

Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.