2023.08.30 13:58 |Kategorija:  Cover news
Žygimantas Gedvila/BNS nuotr.

Priimant darbuotojus iš užsienio trūksta nacionalinio saugumo vertinimo – L. Kasčiūnas (dar papildytas)


suskirstyta skyriais, papildymai visame tekste

Vilnius, rugpjūčio 30 d. (BNS). Suteikiant leidimus laikinai gyventi Lietuvoje darbuotojams iš užsienio nepakankamai atsižvelgiama į nacionalinio saugumo kriterijus, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

„Vertinant visą legalios migracijos procesą, mano požiūriu, bendrai pasakysiu – trūksta analizės ir sprendimų priėmimo remiantis būtent nacionalinio saugumo kriterijais“, – po bendro trijų komiteto posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė politikas.

Anot jo, prieš užsienyje steigiant išorės paslaugų teikėjo padalinius, kur užsieniečiai gali teikti prašymus dėl nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, turėtų būti klausiama Valstybės saugumo departamento (VSD) pozicijos.

„Dėl to išorės paslaugų teikėjo, kuris palengvina galimybę įsidarbinti Lietuvoje, iš esmės, mano požiūriu, turi būti derinamas valstybių sąrašas su Valstybės saugumo departamentu, jis galėtų pateikti labai aiškią analizę, ar ta valstybė yra tokia, kurioje esantys žmonės nekels rizikos Lietuvai“, – sakė L. Kasčiūnas.

NSGK pirmininkas priminė, kad svarstant išorės paslaugų teikėjo centrą kurti Vakarų Afrikos valstybėje Nigerijoje, VSD nuomonės neklausta. Antradienį Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad dėl per didelių kaštų šis centras nebus steigiamas.

Išorės paslaugų teikėjo centrai šiuo metu veikia 34 valstybėse: Albanijoje, Argentinoje, Armėnijoje, Australijoje, Azerbaidžane, Brazilijoje, Indijoje, Izraelyje, Filipinuose, Japonijoje, Jordanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kanadoje, Kirgizijoje, Kazachstane, Libane, Malaizijoje, Moldovoje, Naujoje Zelandijoje, Nepale, Pietų Afrikos Respublikoje, Pietų Korėjoje, Sakartvele, Singapūre, Šri Lankoje, Tadžikistane, Tailande, Taivane, Turkijoje, Ukrainoje, Uzbekistane, Venesueloje.

Pasak NSGK pirmininko, reikėtų peržiūrėti šį sąrašą vertinant valstybes nacionalinio saugumo požiūriu.

„Valstybėse, kur veikia „Boko Haram“, kitos teroristinės organizacijos, manyčiau, kad nereikėtų kurti išorės paslaugų teikėjo“, – sakė L. Kasčiūnas.

Anot jo, orientuotis reikėtų į katalikiškas, neįsitraukusias į teroristinius tinklus šalis. 

Seimo Ateities komiteto pirmininkas liberalas Raimundas Lopata, kaip tinkamas darbuotojų paieškai, nurodė Kolumbiją ir Venesuelą.

„Užsienio reikalų ministerija turėtų nustatyti valstybes, kurios artimos mums civilizaciniu ir kitais parametrais, pasinaudojant tarptautinėmis kompanijomis, kurios užsiima darbo jėgos pritraukimu, vežtis žmones iš ten, aišku, pareguliuojant talentų ir paprastos darbo jėgų atsivežimą“, – tvirtino jis.

Vadina pasvarstymais

Anot ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, L. Kasčiūno išsakyta kritika dėl nepakankamo nacionalinio saugumo vertinimo tėra politiniai pasvarstymai, „bet nieko daugiau.“

„Nacionalinis saugumas yra labai svarbus, ypač turint omeny karo situaciją kaimynystėje. Kita vertus, Lietuva irgi turi strategiškai žiūrėti ir racionaliai į migracijos politiką“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė ji.

„Talentų, nišinių talentų, mums reikia, geras darbo vietas kuriančių talentų, ir turime likti atviri, jeigu norime gerų atlyginimų savo žmonėms“, – pridūrė ministrė.

Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtino, kad ministerija imasi su migracijos politika susijusių veiksmų ir yra atvira siūlymams.

„Mes juos (kriterijus – BNS) esame susidėlioję, atsižvelgdami į šitą situaciją. Jeigu kas nors turi papildomų siūlymų, esame pasirengę girdėti, diskutuoti ir įtraukti“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė. 

Sieks užkardyti traukos centrų kūrimąsi

„Mes, kaip valstybė, turime apsispręsti, kuriuo keliu eiti, turime daug pavyzdžių, kai kranelių atsukimai prieš kelis dešimtmečius padarė procesus negrįžtamais daugelyje Vakarų valstybių su visomis iš to išplaukiančiomis rizikomis ir pasekmėmis – su visuomenės susiskaldymu, integracijos problemomis, su „no go“ zonomis, su daug kitų dalykų, apie kuriuos reikia atvirai kalbėti“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Šiandien esame dar tame etape, kai galime apsispręsti, kuriuo keliu eiti – ar atsukti kranelius ir paversti procesus nekontroliuojamais, ar juos atsukinėti ir užsukinėti taip, kad procesus galėtume kontroliuoti, kad tai nepakenktų viešajai tvarkai, visuomenės sanklodai, nesuskaldytų mūsų visuomenės, nekeltų grėsmių nacionaliniam saugumui“, – tvirtino jis.

Anot jo, priimdama sprendimus dėl leidimo gyventi išdavimo Lietuva turi žiūrėti, kad šalyje nesusiformuotų per didelės kitataučių diasporos, kurios taptų traukos taškais kitiems atvykėliams.

„Labai svarbu, kad nesusiformuotų tam tikros diasporos struktūros mūsų valstybėje, kurios po to taptų traukos centru kitiems. (…) Tikrai stengsimės daryti, kad to nebūtų“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Anot jo, bus svarstoma, ar nekeisti įstatymo nuostatos, jog dvejus metus laikinai gyventi Lietuvoje turintis užsienietis įgyja teisę į šeimos susijungimą, tai yra pas jį gyventi gali atvykti šeimos nariai.

NSGK vadovas pabrėžė, kad svarbu rasti balansą tarp verslo interesų, ekonomikos augimo, vietos darbuotojų interesų apsaugos ir nacionalinio saugumo.

„Turime turėti labai aiškų algoritmą, tą patį darbo rinkos testą, kai nuoširdžiai, kokybiškai, neatsainiai, nefasadiškai pasitikriname, kad iš tikrųjų to darbuotojo reikia“, – pabrėžė politikas.

Klausimai dėl vizų

Seimo Ateities komiteto pirmininkas liberalas R. Lopata priminė, kad parlamentas birželį yra priėmęs rezoliuciją dėl demografinės politikos, kur nusakyti pagrindiniai valstybės prioritetai.

„Ten yra apie tai, kad reikėtų apriboti imigraciją iš posovietinių respublikų su išimtimis dėl situacijos su gudais ir ukrainiečiais“, – tvirtino jis.

Rezoliucijoje, be kita ko, nurodoma, kad Vyriausybė privalo kontroliuoti imigracijos procesą – kadangi į Lietuvą daugiausia atvyksta rusakalbiai darbuotojai iš buvusios SSRS teritorijos, „būtina išlaikyti kalbinę ir kultūrinę pusiausvyrą tam, kad šalyje nesikurtų vienos kalbos, religijos arba tautybės getai“.

Pasak R. Lopatos, šiuo metu Lietuvoje teikiant viešąsias paslaugas vis dažniau naudojama rusų kalba.

Seimo narys teigė, kad pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo beveik 7 proc. Lietuvos gyventojų sudaro užsieniečiai.

„Kiekvieną dieną Lietuvos ir Baltarusijos sieną kerta 4–4,5 tūkst. baltarusių. Turint omenyje, kad mes jiems per mėnesį išduodame apie tūkstantį vizų, kyla klausimas, kas išdavinėja vizas likusiems baltarusiams“, – kalbėjo parlamentaras.

Anot jo, Lietuvos tarnybos turi duomenų, kad „juodojoje rinkoje“ Minske ES šalies vizą galima įsigyti už 1 tūkst. eurų.

Dėl didelio darbo krūvio kenčia kokybė

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė trečiadienį Seime žurnalistams sakė, kad užsieniečių Lietuvoje daugėja, nes vietos darbdaviams trūksta darbo jėgos.

„Šiais metais atidarius išorės paslaugų teikėjo centrus, atsirado galimybė atsivežti iš tolimesnių kraštų, dėl to pradėjo daugėti Uzbekistano, Kirgizijos, Tadžikistano, Kazachstano piliečių, atvyksta ir iš kitų tolimesnių valstybių, pavyzdžiui, Indijos“, – teigė ji.

Pasak E. Gudzinskaitės, daugiausia leidimų laikinai gyventi Lietuvoje suteikiama vairuotojams, statybininkams, pramonės, mėsos perdirbimo sričių darbuotojams.

Ji pripažino, kad smarkiai išaugus imigracijos srautams ir padidėjus darbo krūviui, suteikiant užsieniečiai leidimą laikinai gyventi lieka rizika ką nors praleisti.

„Šiemet mėnesiu sutrumpinti prašymų leisti laikinai gyventi nagrinėjimo terminai – nuo keturių iki trijų mėnesių. Tuo pačiu imigracijos apimtys kasmet auga. Šiais metais yra beveik 30 proc. daugiau nei pernai. Natūraliai Migracijos departamentas ir kitos įstaigos, su kuriomis bendradarbiaujame, patiria milžinišką spaudimą, tai yra per trumpą laiką reikia padaryti daug darbo, dėl to, žinoma, nukenčia mūsų darbo kokybė“, – sakė E. Gudzinskaitė.

„Stengiamės laiku priimti sprendimus, bet kieno sąskaita – patikrinimų sąskaita“, – pridūrė ji.

Ji priminė, kad kiekvienu atveju prieš išduodant leidimą gyventi šalyje, konsultuojamasi su VSD, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija.

Departamento duomenimis, šių metų liepos 1-ąją Lietuvoje gyveno 195 tūkst. 550 užsieniečių, sausį tokių asmenų buvo 189 tūkst. 411.

Didžiąją jų dalį – 84,7 tūkst. – sudarė Ukrainos piliečiai, per 58 tūkst. – Baltarusijos, 16 tūkst. – Rusijos piliečiai.

Liepos 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai iš viso sudarė 6,83 proc. visų šalies gyventojų. Šių metų sausį šis rodiklis buvo 6,67 procento.

Autorė Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, birželio 21

2024.06.21 05:15
Lietuvos politika 2024.06.21 05:15

Ketvirtadienis, birželio 20

2024.06.20 19:40
Užsienio naujienos 2024.06.20 19:40
2024.06.20 17:43
Užsienio naujienos 2024.06.20 17:43
2024.06.20 17:14
Užsienio naujienos 2024.06.20 17:14
2024.06.20 15:54
Užsienio naujienos 2024.06.20 15:54
2024.06.20 15:30
Užsienio naujienos 2024.06.20 15:30
2024.06.20 15:17
Užsienio naujienos 2024.06.20 15:17
2024.06.20 14:42
Užsienio naujienos 2024.06.20 14:42
2024.06.20 14:24
Užsienio naujienos 2024.06.20 14:24
2024.06.20 14:16
Užsienio naujienos 2024.06.20 14:16
2024.06.20 13:34
Lietuvos politika 2024.06.20 13:34
2024.06.20 13:14
Lietuvos politika 2024.06.20 13:14
2024.06.20 12:40
Lietuvos politika 2024.06.20 12:40
2024.06.20 12:28
Lietuvos politika 2024.06.20 12:28
2024.06.20 12:10
Užsienio naujienos 2024.06.20 12:10
2024.06.20 12:09
Lietuvos politika 2024.06.20 12:09