2023.09.19 21:46 |Kategorija:  Cover news
AP-Scanpix nuotr.

Azerbaidžanas pradėjo operaciją Kalnų Karabache, žada „eiti iki galo“ (atnaujintas)

Baku, rugsėjo 19 d. (AFP-BNS). Azerbaidžanas antradienį pradėjo karinę operaciją separatistiniame Kalnų Karabacho regione, perspėdamas, kad jis „eis iki galo“.

Vėliausia eskalacija teritorijoje, dėl kurios Azerbaidžanas ir Armėnija kariavo du karus, kilo Rusijai, tradicinei tarpininkei regione, įklimpus į konfliktą Ukrainoje.

Pastaruoju metu vis didėja baimės dėl naujo karo nestabiliame Kaukazo regione, o Armėnija kaltino Azerbaidžaną karių telkimu aplink ginčijamą armėnų apgyvendintą teritoriją.

Separatistai sakė, kad Azerbaidžanas antradienį talžė kalnuotą teritoriją artilerija, koviniais lėktuvais ir atakos dronais, o Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pavadino tai antžemine operacija.

Anksčiau antradienį sprogimai supurtė separatistų tvirtovę Stepanakertą, o po kelių valandų naujienų agentūros AFP žurnalistas šiame mieste sakė, jog apšaudymas tęsiasi.

Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad „regione pradėtos lokalios antiteroristinės priemonės“, naudojant, jos teigimu, didelio tikslumo ginklus.

Ministerija vėliau pranešė, kad Azerbaidžano kariai perėmė daugiau nei 60 karinių pozicijų, kurias laikė Armėnijos remiamos pajėgos.

Armėnų separatistai socialiniuose tinkluose pareiškė, kad „kovos tęsiasi per visą sąlyčio liniją“ ir kad Azerbaidžano pajėgos bando veržtis gilyn į teritoriją.

Separatistai pranešė, kad per susirėmimus žuvo 25 žmonės, tarp jų mažiausiai du civiliai, o 80 buvo sužeisti.

Azerbaidžanas savo ruožtu pranešė, kad Šušos mieste sužeistas skeveldrų žuvo statybininkas.

Separatistai teigė, kad prasidėjus kautynėms buvo evakuoti šeši kaimai.

Azerbaidžano prezidentūra pareiškė, kad kova bus tęsiama tol, kol armėnų separatistai nepasiduos.

„Nelegalios Armėnijos ginkluotosios pajėgos turi iškelti baltą vėliavą, – sakoma jos pranešime. – Priešingu atveju su antiteroristinėmis priemonėmis eisime iki galo.“

Raginimai atsistatydinti

Kaukazo varžovės įsitraukusios į kelis dešimtmečius trunkantį ginčą dėl Kalnų Karabacho ir kariavo du karus dėl kalnuotos teritorijos – 10-e dešimtmetyje ir 2020-aisiais.

Armėnijos sostinėje įpykę protestuotojai susirėmė su policija, ragindami N. Pašinianą atsistatydinti, o  šalies saugumo taryba perspėjo dėl didelio masto neramumų.

Savo kreipimesi per televiziją N. Pašinianas perspėjo: „Neturime leisti tam tikriems žmonėms, tam tikroms jėgoms smogti Armėnijos valstybei.“

„Jau iš įvairių vietų sulaukiama raginimų surengti perversmą Armėnijoje“, – sakė jis.

Apkaltinęs Baku dalyvaujant „etniniame Karabacho armėnų valyme“, N. Pašinianas sakė, kad Armėnijos kariuomenė kovose nedalyvauja, o padėtis Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje yra stabili.

Jis paragino Rusiją ir JT žengti tam tikrus žingsnius ir telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

„Abi pusės pabrėžė nepriimtinumą naudoti jėgą“, – sakė armėnų premjero spaudos sekretorė Nazeli Baghdasarian pareiškimuose apie skambučius.

A. Blinkenas savo pareiškime paragino Azerbaidžaną nedelsiant baigti karinę operaciją ir pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra labai susirūpinusios dėl antradienio įvykių.

Prancūzijos prezidentas taip pat paragino Azerbaidžaną nutraukti karinę operaciją.

Intensyvi ugnis

Armėnijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Azerbaidžano veiksmus pavadinusi juos agresija ir pareiškė, kad Baku „išprovokavo dar vieną didelio masto agresiją prieš Kalnų Karabacho žmones, siekdamas užbaigti savo etninio valymo politiką“.

Regione dislokuoti Rusijos taikdariai turėtų „imtis aiškių ir nedviprasmiškų žingsnių, kad sustabdytų Azerbaidžano agresiją“, sakoma jos pareiškime.

Azerbaidžanas savo operaciją motyvavo tuo, ką pavadino sistemingu Armėnijos remiamų pajėgų vykdomu apšaudymu, ir kaltino jas žvalgybos veikla bei gynybinių pozicijų įtvirtinimu.

„Taip pat stiprinamos kovinės pozicijos personalu, šarvuočiais, artilerija ir kita ginkluote“, – sakė Azerbaidžanas, kaltindamas separatistus „aukštu kovinės parengties lygiu“.

Baku sakė, kad apie operaciją buvo informuotos regioninės tarpininkės Rusija ir Turkija.

Turkija Azerbaidžano operaciją Kalnų Karabache teisino ir pareiškė, kad taip sprendžiami pagrįsti saugumo klausimai. Ji taip pat paragino surengti derybas dėl krizės.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė, kad apie Azerbaidžano operaciją Maskva buvo įspėta kelios minutės iki jos pradžios.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija yra susirūpinusi dėl, jo žodžiais, staigaus eskalavimo Kalnų Karabache ir kad stengiasi susodinti abi šalis prie derybų stalo.

Regione patruliuojantys Rusijos taikdariai paragino nedelsiant nutraukti ugnį ir sakė surengę civilių evakuaciją.

Armėnijos separatistai dėl naujų kovų apkaltino tarptautinį neveiklumą.

„Ignoruodami perspėjimus apie nusikalstamus Azerbaidžano ketinimus ir atsisakydami imtis atitinkamų veiksmų, visi atsakingi tarptautiniai veikėjai nesugebėjo užkirsti kelio dar vienai Azerbaidžano agresijai prieš Arcachą“, – sakoma separatistų pareiškime, kuriame vartojamas armėniškas regiono pavadinimas.

Minų sprogimai

Mūšiai prasidėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Azerbaidžanas pranešė, kad per minų sprogimus Kalnų Karabache žuvo keturi policijos pareigūnai ir du civiliai gyventojai, o valdžios institucijos dėl to apkaltino separatistus.

Azerbaidžanas nurodė, kad incidentas įvyko „Rusijos taikos palaikymo kontingento laikino dislokavimo zonoje“. Pastarąjį Maskva išsiuntė 2020 metais pagal Armėnijos ir Azerbaidžano susitarimą dėl paliaubų.

Kiek anksčiau armėnų separatistai pareiškė, kad pasiekė susitarimą su Azerbaidžano valdžios institucijomis atnaujinti pagalbos tiekimą į Karabachą.

Kai 1991 metais žlugo Sovietų Sąjunga, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas pareikalavo apie 30 tūkst, gyvybių.

Po šešias savaites trukusio karo 2020-aisiais Armėnija Azerbaidžanuiperleido daug teritorijų, kurias kontroliavo nuo 10-o dešimtmečio.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

[email protected], Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, birželio 21

2024.06.21 05:15
Lietuvos politika 2024.06.21 05:15

Ketvirtadienis, birželio 20

2024.06.20 19:40
Užsienio naujienos 2024.06.20 19:40
2024.06.20 17:43
Užsienio naujienos 2024.06.20 17:43
2024.06.20 17:14
Užsienio naujienos 2024.06.20 17:14
2024.06.20 15:54
Užsienio naujienos 2024.06.20 15:54
2024.06.20 15:30
Užsienio naujienos 2024.06.20 15:30
2024.06.20 15:17
Užsienio naujienos 2024.06.20 15:17
2024.06.20 14:42
Užsienio naujienos 2024.06.20 14:42
2024.06.20 14:24
Užsienio naujienos 2024.06.20 14:24
2024.06.20 14:16
Užsienio naujienos 2024.06.20 14:16
2024.06.20 13:34
Lietuvos politika 2024.06.20 13:34
2024.06.20 13:14
Lietuvos politika 2024.06.20 13:14
2024.06.20 12:40
Lietuvos politika 2024.06.20 12:40
2024.06.20 12:28
Lietuvos politika 2024.06.20 12:28
2024.06.20 12:10
Užsienio naujienos 2024.06.20 12:10
2024.06.20 12:09
Lietuvos politika 2024.06.20 12:09