2023.12.09 13:53 |Kategorija:  Cover news
Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

V. Blinkevičiūtė: atskirtis ir socialinis neteisingumas išlieka kraujuojančia žaizda (dar papildytas) (nuotraukos)

papildyta N. Cesiulio pasisakymu, naujos 20-26 pastraipos

Vilnius, gruodžio 9 d. (BNS). Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad atskirtis ir socialinis neteisingumas Lietuvoje „išlieka kraujuojančia žaizda“.

Taip ji kalbėjo šeštadienį partijos tarybos posėdyje, kritikuodama dabartinės valdančiosios daugumos sprendimus.

„Lietuvos žmonėms kaip niekada reikia atidžios kasdienėms problemoms, pagarbios ir socialiai teisingos politikos. Nelygios galimybės, atskirtis ir socialinis neteisingumas mūsų šalyje išlieka tiesiog kraujuojančia žaizda“, – teigė LSDP lyderė.

„Daugelis Lietuvos žmonių pagrįstai priekaištauja, kad šalies ekonominio augimo vaisiai jų paprasčiausiai nepasiekia“, – pridūrė ji.

Šiuo metu Europos Parlamente dirbanti politikė abejojo valdančiosios daugumos vienybe.

„Mums akivaizdu, kad valdančiosios koalicijos tiesiog nebėra. Jie patys, matyt, to nesupranta. Jos pasirašyta bendra Vyriausybės programa taip ir liko tuščiu vekseliu – nepagrįstu nei finansais, nei pakankamu įsipareigojimų vykdymu, – tvirtino politikė. – Pagaliau, ir biudžetas – svarbiausias kasmet tvirtinamas įstatymas – kaip Kristijono Donelaičio sakyta, vos vos sunkiai braškėdamas priimtas. Ir tai – po virtinės koalicijos partnerių nesutarimų.“

Už biudžetą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 52 parlamentarai, vienas politikas susilaikė. Dokumentą palaikė visi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos ir Laisvės frakcijos nariai bei 11 iš 12 Liberalų sąjūdžio atstovų.

Vienintelis iš opozicijos už biudžetą balsavo „valstietis“ Antanas Vinkus.

„Kelių greičių Lietuva“

V. Blinkevičiūtė akcentavo, kad skurdo riziką patiria maždaug kas penktas žmogus.

„Daugiausia tarp jų – mūsų senjorai ir vieniši žmonės, ir žmonės su negalia. Ir situacija blogėja. Premjerės (Ingridos) Šimonytės mėgstamos šaltų skaičių lentelės, kur vedami visokie vidurkiai, paprasčiausiai to dažnai neparodo“, – sakė ji.

Politikė tvirtino, kad dėl augančių kainų į pagalbą maistu gyventojams teikiančias nevyriausybines organizacijas kreipiasi ir dirbantys žmonės.

„Kaip galima to nematyti ir sakyti, kad viskas gerai“ – teigė LSDP lyderė.

Pasak politikės, „kuriama kelių greičių Lietuva“.

„Sėkmingų žmonių ir tų, kurie palikti vieni. Ir kuo silpnesnė valdžia, tuo didesnė jos arogancija. Tuo didesnė panieka kitai nuomonei“, – sakė socdemų vadovė.

Ji teigė, kad jau kita Vyriausybė turės imtis pagarbaus dialogo su visuomene atkūrimo, socialinio dialogo atnaujinimo, taip pat „neatidėliotinų veiksmų gelbėjant mūsų viešąjį sektorių“.

„Mūsų braškančias per siūles sveikatos ir švietimo sistemas. Kad mūsų Lietuvos žmonės ir jų vaikai laiku gautų tiek sveikatos, tiek švietimo paslaugas. Jau kelinti metai iš eilės švietimo srities tyrimai rodo, jog didėja atskirtis tarp turtingųjų ir vargingųjų šeimų vaikų, menksta lygios galimybės mokytis“, – kalbėjo politikė.

„Tad realybė tokia: sveikatos ir švietimo sektoriai skendi nesibaigiančiose reformose, kurių nauda yra labai abejotina“, – pridūrė ji.

Tarybos posėdyje taip pat priimtas LSDP pareiškimas dėl regioninės politikos stiprinimo, kuriuo valdantieji raginami jai skirti prioritetinį dėmesį ir „ją finansuoti ne vien tik ES lėšomis, bet ir kitais finansiniais šaltiniais“.

„Man kelia nerimą, kad vis daugiau viešųjų paslaugų tiesiog privatizuojama. Nori gydytis – pirk. Nori mokytis – pirk“, – sakė partijos vadovė.

Alytaus miesto meras socialdemokratas Nerijus Cesiulis savo ruožtu stebėjosi, kad jo kolegos taip aštriai kritikuoja valdžioje esančius konservatorius, bet retas siūlo, ką reikėtų daryti kitaip, o dėl regioninės politikos, anot jo, atsakomybę turėtų prisiimti ir LSDP.

„Kas yra regioninė politika? Regioninė politika esame mes. Mes, merai, kurie dirbame ir vadovaujame tai politikai, kai kada ir ne vienus metus. Ir mes skundžiamės, kad kažkas yra blogai. Bet ar mes darome ką nors kitaip?“ – klausė jis.

„Šiandien skundžiamės, kad neįsisaviname lėšų, prieš savaitę šioje salėje atsiėmėme iš ministerijos apdovanojimą už geriausiai įgyvendintus projektus, ir buvo pasakyta: 67 projektai neįgyvendinti, net neįgyvendino regionai. Mes patys neįgyvendiname projektų, negalime uždaryti finansavimo laikotarpio ir sakome, kokia bloga yra valdžia. Juk mes ir esame ta valdžia“, – tvirtino Alytaus meras.

„Šiandien mums reikia kalbėti, ką mes kitaip padarysime“, – pabrėžė jis.

N. Cesiulis tvirtino, kad prieš tris savaites Marijampolėje susirinkę merai svarstė, ar Seimo rinkimus laimėjus socialdemokratams padėtis šalyje pagerės.

„Žinote, prieš tris savaites buvo susirinkę regionų merai į Marijampolę. Iš 18 merų buvo gal 15, ir, nepatikėsite, jie klausė, ar bus geriau, kai laimės socialdemokratai“, – teigė jis.

„Aš, kaip socialdemokratas meras, Seimo narių savo kabinete mačiau gal du, tačiau kai kuriuos ministrus iš šios daugumos mačiau 20 kartų“, – tvirtino N. Cesiulis.

G. Landsbergį lygino su obuoliu

V. Blinkevičiūtė taip pat sukritikavo konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, pastaruoju metu akcentuojantį, kad Lietuva turi ruoštis scenarijui, jog Ukrainoje nesustabdyta Rusija tęs kovą prieš NATO šalis. Jo teigimu, Lietuvai reikia jau dabar imtis strateginių sprendimų savo saugumui stiprinti.

„Artėjant žiemai – kaip paskutinis obuolys – iš obels nukrenta Gabrielius Landsbergis. Ir it skandalingą naujieną puola skelbti visiems žinomas grėsmes. Treji metai valdžioje, Gabrieliau. Treji metai. Reikėjo anksčiau iškristi iš medžio ir pabusti“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

„Kas atsitiko, kad būtent dabar reikia sėti paniką? Rinkimai prasidėjo?“ – sakė ji.

Kalbėdama apie saugumo iššūkius po Rusijos invazijos į Ukrainą, LSDP lyderė teigė, kad „grėsmės akivaizdoje susitelkėme“, tačiau dabar „patys konservatorių lyderiai faktiškai privertė Krašto apsaugos ministeriją sumažinti gynybos biudžetą“.

Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Dalis ekspertų sako, kad jei ne bankų solidarumo įnašas, iš esmės kariuomenė augančio finansavimo nepajustų.  Anot jų, Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. BVP.

„Matydami nepaaiškinamą biudžeto gynybai stabdymą, kuris įšaldo reikalingus ginkluotės įsigijimus, divizijos kūrimą, ir nukelia mūsų pajėgumų suformavimą, pasiūlėme papildomus finansinius lėšų gynybai didinimo instrumentus. Pavyzdžiui, gynybos obligacijas“, – kalbėjo socialdemokratų lyderė.

„Konservatorių lyderiams toks siūlymas netinka, nes pasiūlė socialdemokratai“, – sakė ji.

Valdančiųjų lyderiai sako, kad tvarus gynybos finansavimas galimas tik iš vieno šaltinio – mokesčių, tačiau dėl konkrečių priemonių turėtų būti siekiama platesnio sutarimo tarp partijų. 

Autoriai: Augustas Stankevičius, Jūratė Skėrytė

Šį pranešimą iliustruojančią BNS Foto komandos parengtą fotogaleriją galite atsidaryti paspaudę nuorodą: https://www.bns.lt/nuotraukos/2949

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, liepos 18

2024.07.18 07:46
Užsienio naujienos 2024.07.18 07:46
2024.07.18 07:01
Užsienio naujienos 2024.07.18 07:01
2024.07.18 06:39
Užsienio naujienos 2024.07.18 06:39
2024.07.18 06:15
Užsienio naujienos 2024.07.18 06:15

Trečiadienis, liepos 17

2024.07.17 20:35
Užsienio naujienos 2024.07.17 20:35
2024.07.17 16:32
Lietuvos politika 2024.07.17 16:32
2024.07.17 16:02
Užsienio naujienos 2024.07.17 16:02
2024.07.17 15:06
Užsienio naujienos 2024.07.17 15:06
2024.07.17 14:03
Užsienio naujienos 2024.07.17 14:03
2024.07.17 12:56
Lietuvos politika 2024.07.17 12:56