Vyriausybė – už bankų solidarumo įnašo pratęsimą dar metams (papildytas)

naujos 3-10 pastraipos

Vilnius, gegužės 29 d. (BNS). Vyriausybė trečiadienį pritarė dar vieneriems metams pratęsti pernai įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą kaip papildomą lėšų gynybai šaltinį. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas.  

Tai numatančias Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisas Seimo bus prašoma svarstyti skubos tvarka. Jų pateikimas numatytas ketvirtadienį. 

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, palūkanų normos šiuo metu mažėja bei terminuotų indėlių apimtys auga lėčiau nei prognozuota pernai, rengiant laikinojo solidarumo mokesčio įstatymą.

„Matome, kad kitais metais vis dar išlieka išskirtinė situacija finansų sektoriuje. Pajamos iš solidarumo įnašo įstatymo bus mažesnės nei 2024 metais, tačiau jos vis dar išlieka reikšmingos“, – Vyriausybės posėdyje sakė G. Skaistė. 

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad birželį, tikėtina, Europos Centrinis Bankas (ECB) pradės mažinti palūkanų normas, tačiau jų mažinimas „greičiausiai bus labai lėtas ir labai mažais žingsniukais“.

„Tai nevyksta taip greitai, kaip buvo galima galvoti“, – posėdyje sakė premjerė. 

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas posėdyje sakė, kad už 2025-uosius iš mokesčio planuojama surinkti 60 mln. eurų suma leistų sumokėti avansinį mokėjimą už dar vieną vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą: „Ta sistema galėtų saugoti Vilnių, kur visi bankai ir yra“.  

Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė teigė, jog bankai nepritaria solidarumo mokesčio pratęsimui.

„Jie (bankai – BNS) nesupranta, kodėl į juos žiūrima kitaip nei į kitą stambų verslą, kuo jie skiriasi nuo grūdų ar pieno rinkos, kur veiklos rezultatai taip pat svyruoja priklausimai nuo išorinių aplinkybių“, –Vyriausybės posėdyje sakė E. Čipkutė. 

Jos teigimu, grynosios palūkanų pajamos, pagal kurias skaičiuojamas įnašas, šiemet jau mažėja, jos turėtų mažėti ir kitais metais: „Ta logika, kuria buvo pernai remtasi, (...) jos kaip ir nebelieka“. 

Pataisomis siūloma, kad įnašas už 2025 metus, kaip ir už 2024-uosius, būtų skaičiuojamas pagal 2019–2022 metų grynąsias palūkanų pajamas. Jo tikimasi surinkti apie 60 mln. eurų. 

Pernai įvestas mokestis ir toliau būtų skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių metų pajamas. 

Finansų ministerijai taip pat siūlant papildomam gynybos finansavimui padidinti pelno mokesčio tarifą, dėl ko daliai bankų jis didėtų iki 21 proc., Lietuvos bankų asociacija (LBA) antradienį BNS teigė raginanti atsisakyti idėjos dar metams pratęsti solidarumo įnašo galiojimą.

Pasak LBA, mokėdami didesnį pelno bei laikinąjį solidarumo mokesčius, „bankai Lietuvoje jau dabar yra papildomai apmokestinti du kartus lyginant su kitų sektorių verslo įmonėmis“.

20 proc. pelno mokesčio tarifas bankams, kurie uždirba daugiau nei 2 mln. eurų metinio pelno, buvo įvestas 2020 metais.

LBA prezidentė Eivilė Čipkutė praėjusią savaitę BNS teigė, kad politikai laužo pažadą dėl solidarumo mokesčio laikinumo.

Ji taip pat sakė, kad realus bankų apmokestinimas Lietuvoje pernai siekė apie 30 proc. – jų pelnas neatskaičius mokesčių siekė apie 1,5 mlrd. eurų, iš jų 0,5 mlrd. eurų sumokėta pelno bei laikinojo solidarumo mokesčių.

Pernai Lietuvoje veikiantys bankai, atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą, uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais.

LB duomenimis, šalyje veikiantys bankai už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo. Centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet jo gali būti sumokėta dar apie 220 mln. eurų.  

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Autorius Giedrius Gaidamavičius

Redaktorė Roma Pakėnienė

[email protected], Verslo naujienų skyrius