2024.06.17 14:03 |Kategorija:  Cover news

Ministerija, darbdaviai ir profsąjungos sutinka – susitarimo dėl MMA, tikėtina, nebus

Vilnius, birželio 17 d. (BNS). Trišalei tarybai antradienį planuojant paskutinę diskusiją dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimo nuo kitų metų, ministerijos, darbdavių ir profsąjungų atstovai sutinka – pasiekti susitarimo tikriausiai nepavyks. Todėl galutinį sprendimą turės priimti Vyriausybė. 

Lietuvos bankas (LB) gegužę Trišalės tarybos posėdyje pristatė skaičiavimus dėl galimo MMA didinimo 2025 metais. Anot jo, pagal išankstines Finansų ministerijos 2025-ųjų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) prognozes, norint pasiekti 50 proc. MMA ir VDU santykį, kitais metais minimalų atlygį reikėtų didinti 15,7 proc. iki 1069,5 euro (prieš mokesčius).

Tačiau atsižvelgdamas į ekonominę situaciją LB pasiūlė alternatyvą – 2025 metais minimalią algą didinti 10 proc. iki 1016 eurų, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, šiuo metu verslui sunku susidoroti su sunkia ekonomine situacija, o LB pasiūlymas MMA didinti dviem etapais būtų puikus kompromisas.

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad reikėtų laikytis tarybos prieš kelerius metus pasiekto susitarimo, jog MMA ir VDU santykis turi būti 45–50 proc. ir atitikti ketvirtadalio didžiausią jų santykį turinčių Europos Sąjungos valstybių paskutinių trejų metų vidurkį, todėl MMA, kaip ir buvo sutarta, iki 50-ies proc. VDU didinti reikėtų iškart iki 1070 eurų.

Socialines apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Vytautas Šilinskas teigia dar bandysiantis susitarti su abiem  pusėm, tačiau daug vilčių sako neturintis. Anot jo, kompromisas galėtų būti rastas.  

„Penktadienį kalbėjau su darbdavių, profsąjungų atstovais, pabandysiu dar šiandien su jais tartis, tačiau pats didelio lūkesčio (susitarti – BNS) neturiu. Jeigu užims pozicijas, kad jiems patogiau nesusitarti, tai nuspręs Vyriausybė rudenį“, – BNS pirmadienį sakė V. Šilinskas.

Anot jo, šalys galėtų nuspręsti dėl didesnės nei verslo siūlomos 1016 eurų ir mažesnės nei profsąjungos siūlomos 1070 eurų MMA.

„Kompromisas (galėtų būti – BNS) šalims susitarti tame tarpe, kur profsąjungos maksimumą, darbdaviai minimumą, tai tame tarpe galėtų būti kompromisas tarp tos ir anos sumos“, – teigė jis.

A. Romanovskio teigimu, MMA jau nuo kitų metų didinti 15 proc. iki 1070 eurų būtų pernelyg radikalu, tokia našta padarytų žalos ekonomikai. 

„Tie sprendimai neturi būti radikalūs, o 15 proc. didinimas yra radikalus, o mes radikaliems sprendimams pritarti negalime, nes pakenksime ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams, visai ekonomikai“, – pirmadienį BNS sakė jis. 

„Kompromiso paieška ir Lietuvos banko pristatytas kompromisas jis skamba visai logiškai ir argumentuotai. Mes tuos pačius nuogąstavimus, kuriuos anksčiau išsakėme, išsakysime ir dabar, kad atlyginimų augimas, kuris yra spartus ir nesustojantis, o tuo pačiu produktyvumo augimas sustojęs, jis yra iššūkis ekonomikai, tai mes į MMA turim žiūrėti ne tik kaip į socialinį klausimą, įrankį, bet ir žiūrėti, kad tas MMA reguliavimas ir didinimas neturėtų neigiamos įtakos ekonomikai“, – aiškino LVK prezidentas. 

Tuo metu I. Ruginienė teigė, jog centrinio banko pasiūlymas didinti MMA dviem etapais yra nelogiškas. 

„1070 ir ne mažiau, nes net negali būti kitos kalbos, formulė rodo 1070 ir čia jokių išvedžiojimų negali būti. Kaip Lietuvos bankas padarė tai čia yra visiška jų saviveikla, bet tas išdėliojimas per du metus tai yra visiškas blefas, jokio išdėliojimo nėra, tiesiog Lietuvos bankas išsigandęs gal, neįsivaizduoju, kas juos pastūmė ateiti antrą kartą su mažesniu pasiūlymu, kuris visiškai neturi jokio logiško paaiškinimo“, – BNS pirmadienį sakė LPSK pirmininkė. 

Šiuo metu 924 eurus siekiantis MMA sudaro apie 45 proc. VDU, tačiau dėl jo pernai sutarė ir darbdaviai, ir darbuotojai, nes pakėlus neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), MMA „į rankas“ tapo tokia, kokia būtų padidinus ją iki 50 proc. VDU, tačiau nepakėlus NPD. I. Ruginienės nuomone, LB apskritai nebeturėtų teikti pasiūlymų – MMA praktiškai jau pasiekė 50 proc. VDU ribą ir centriniam bankui nebereikia atlikti papildomų skaičiavimų, kiek maksimaliai gali būti didinama minimali alga.

„Mūsų aiški yra pozicija – jau nuo praeitų metų mes pasiekėm ribą, kur 50 proc. turim atskaičiuoti nuo vidutinio darbo užmokesčio, Lietuvos banko paslaugų nebereikia, nes jie anksčiau skaičiuodavo tą procentą, dabar jau mes viršutinę ribą pasiekėm, tai reiškia 50 procentų nuo vidutinio darbo užmokesčio ir ne mažiau“, – aiškino I. Ruginienė.

Ji pabrėžė, jog vertinant ekonominę situaciją LB kiekvienais metais priima tą pačią išvadą, kad MMA yra per maža, todėl nesupranta siūlymo ją didinti mažiau nei 50 proc. VDU. 

„Kiekvienais metais, kai atestuoja mūsų jau paskirstytą minimalų darbo užmokestį sausio mėnesį, tai metų gale jie gauna visą laiką tą patį rezultatą, kad tai buvo per mažai, kad tas pragyvenimo lygis, kainų augimas, kad ta mūsų nustatyta minimalios algos suma visada yra per maža. Tai kalbėti apie mažesnę sumą, kai mes metai iš metų gaunam tokį rezultatą, aš nematau galimybės“, – teigė LPSK pirmininkė.

Tuo metu A. Romanovskis aiškino, jog verslui MMA augimas daro itin didelę įtaką ir 54 eurų skirtumas tarp profsąjungų ir verslo pozicijos yra reikšmingas visai ekonomikai.

„Absoliutūs skaičiai gal gali atrodyti kažkokie maži, siūlau žiūrėti procentinę išraišką. Ir tikriausiai tai yra svarbiausia, nes procentinė išraiška skirtumas yra 10 ar 15 procentų, tai 5 procentai yra svarbu. Mes kalbame ne apie kažkokį vieną atskirą atvejį, o apie poveikį visai ekonomikai ir MMA įtakoja visus atlyginimus iki vidutinio atlyginimo, tai mes čia kalbame apie ekonominį sektorių šimtų milijonų dydžio“, – teigė A. Romanovskis. 

Anot jo, darbuotojų atstovai dažnai yra per daug radikalūs.

„Reikia apgailestauti, bet profesinės sąjungos dažnai pasisako už radikalią poziciją, bekompromisę poziciją ir tada darbdaviai yra įsprausti į situaciją, kur arba jūs pritariat mūsų pozicijai, o bet kokie kitokie bandymai tartis, jie yra neproduktyvūs“, – sakė LVK prezidentas. 

Socialines apsaugos ir darbo ministerijos viceministras pridūrė, kad verslas ir profsąjungos dar galėtų susitarti iki rudens dvišaliu formatu. 

„Manau, kad būtų (galimybė susitarti ir vėliau – BNS), nes kol Vyriausybė nepatvirtina ir jeigu socialiniai partneriai susitartų ir po to, sakytų „mes susitarėme va dėl tokio skaičiaus“ ir nors Trišalės tarybos išvados ir nėra, nes rytoj spręsime dėl Trišalės tarybos išvados ar ji bus, ar ne, jeigu Trišalėj taryboj nuomonės išsiskiria, tai reiškia, kad Trišalė taryba nuomonės nepateiks Vyriausybei, bet jeigu susitartų paskui dvišaliu principu, tai aš net neabejoju, kad Vyriausybė atsižvelgtų“, – sakė V. Šilinskas.

Galutinį sprendimą dėl MMA priima Vyriausybė, tačiau jei Trišalei tarybai pavyksta susitarti – į jos rekomendacijas atsižvelgiama.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu iki MMA – 924 eurų per mėnesį – uždirba apie 110 tūkst. žmonių – 9 proc. visų dirbančiųjų. Tačiau šis dydis dažnai lemia ir kitų darbuotojų atlyginimus. 

Autorė Goda Vileikytė

Redaktorė Roma Pakėnienė

[email protected], Verslo naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Penktadienis, liepos 19

2024.07.19 18:32
Užsienio naujienos 2024.07.19 18:32
2024.07.19 17:39
Užsienio naujienos 2024.07.19 17:39
2024.07.19 16:02
Užsienio naujienos 2024.07.19 16:02
2024.07.19 15:15
Užsienio naujienos 2024.07.19 15:15
2024.07.19 11:42
Lietuvos politika 2024.07.19 11:42
2024.07.19 11:14
Užsienio naujienos 2024.07.19 11:14
2024.07.19 10:09
Užsienio naujienos 2024.07.19 10:09