Vokietijoje prasidėjo sąmokslo nuversti vyriausybę organizatorių teismas

Frankfurtas, Vokietija, gegužės 21 d. (AP-BNS). Vokietijoje antradienį prasidėjo įtariamų kraštutinių dešiniųjų lyderių, kurie kaltinami sąmokslo prieš šalies vyriausybę rengimu, teismo procesas.  

Devyni kaltinamieji stojo prieš teisėjus specialiame teismo pastate Frankfurto pakraštyje.

Frankfurto žemės teisme vykstantis teismas, prognozuojama, truksiantis ir kitąmet, yra vienas iš trijų susijusių procesų, kuriuose dalyvauja daugiau kaip dvi dešimtys įtariamųjų.

Didžiausio atgarsio sulaukę įtariamieji 

Tarp kaltinamųjų yra ir didžiausio atgarsio sulaukę įtariamieji: aristokratas ir verslininkas princas Heinrichas XIII Reussas (Heinrichas XIII Roisas), kurį grupė esą planavo paskirti laikinuoju naujuoju Vokietijos vadovu, teisėja ir buvusi kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) įstatymų leidėja Birgit Malsack-Winkemann (Birgit Malzak-Vinkeman) ir buvę Vokietijos kariškiai.

Dauguma įtariamųjų kaltinami priklausymu 2021 metų liepos mėnesį įkurtai teroristinei organizacijai ir valstybės išdavystės planavimu.

Manoma, kad Heinrichas XIII Reussas ir buvęs karininkas Rudigeris von Pescatore (Riudigeris fon Peskatorė) buvo pagrindiniai grupės, siekusios jėga panaikinti Vokietijoje egzistuojančią valstybinę santvarką, lyderiai. 

Pasak prokurorų, įtariamieji vadovavosi virtine sąmokslo teorijų, įskaitant „Reicho piliečių judėjimo“ ir „QAnon“ ideologiją.

„Reicho piliečių“ judėjimo šalininkai nepripažįsta pokario Vokietijos konstitucijos ir ragina sužlugdyti vyriausybę.

Tuo metu „QAnon“ yra pasaulinė sąmokslo teorija, kurios šaknys glūdi Jungtinėse Valstijose. Jos sekėjai įsitikinę, kad JAV eksprezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) kariauja slaptą karą su pasauline liberalia Šėtoną garbinančių pedofilų sekta.

Planuotos derybos su Rusija 

Pasak prokurorų, įtariamieji planavo šturmuoti parlamento pastatą Berlyne ir suimti įstatymų leidėjus. Jie taip pat esą ketino po to derėtis su Rusija dėl sistemos pertvarkymo. 

Be to, manoma, kad jie turėjo apie 500 tūkst. eurų finansavimą, prieigą prie 380 šaunamųjų ginklų ir beveik 350 smogiamųjų ginklų, neperšaunamų liemenių ir antrankių. 

Prokurorų teigimu, įtariamieji buvo sudarę kelis priešų sąrašus, pagal kuriuos ketino perimti regionines ir vietos valdžios institucijas. Jie pridūrė, kad grupės nariai puikiai žinojo, jog įgyvendinant planą perimti valdžią tektų žudyti žmones. 

2022-aisiais Heinrichas XIII Reussas bandė susisiekti su Rusijos pareigūnais, norėdamas gauti Maskvos paramą šiam planui, tačiau neaišku, ar gavo atsakymą, nurodė prokurorai. 

Tarp kaltinamųjų yra ir Rusijos pilietė, kaltinama rėmusi teroristinę organizaciją. Pranešama, kad ji užmezgė ryšius su Rusijos konsulatu Leipcige ir ten lydėjo Heinrichą XIII Reussą. 

Trys teisminiai procesai 

Frankfurto teismo procesas yra vienas iš trijų teismo procesų dėl sąmokslo. Prieš teismą stojo 26 įtariamieji. Anksčiau jų buvo 27, bet vienas mirė dar neprasidėjus teismo procesui. 

Balandžio pabaigoje Štutgarte prasidėjusiame devynių asmenų teisme daugiausia dėmesio skiriama vadinamajai karinei sąmokslo atšakai, kuriai, prokurorų teigimu, buvo pavesta įgyvendinti įtariamų lyderių parengtus planus.

Birželio 18 dieną Miunchene prasidės trečiasis teismo procesas, kuriame bus teisiami aštuoni įtariamieji. 

Ne pirmas incidentas, susijęs su kraštutiniais dešiniaisiais 

Informacija apie sąmokslą pasirodė 2022-ųjų gruodžio mėnesį, kai buvo atlikta keletas areštų. Tačiau tai ne pirmas kartas, kai pareigūnai įspėja, kad kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ekstremistai kelia didžiausią grėsmę Vokietijos vidaus saugumui.

Ši problema išryškėjo po 2019 metais įvykdyto regioninio politiko nužudymo ir pasikėsinimo į vieną sinagogą. Po metų kraštutinių dešiniųjų ekstremistai, protestuodami prieš dėl COVID-19 pandemijos įvestus apribojimus, bandė šturmuoti Berlyno parlamento pastatą.

Pernai Koblenco mieste buvo teisiami penki „Jungtinių patriotų“ grupei priklausantys asmenys, rengę kraštutinių dešiniųjų perversmą ir planavę pagrobti Vokietijos sveikatos apsaugos ministrą.

Šių metų pradžioje prieš kraštutinių dešiniųjų partiją kilo susitelkimo banga po to, kai žurnalistinių tyrimų svetainė „Correctiv“ paskelbė pranešimą, kuriame atskleidė, kad AfD nariai susitikime su ekstremistais aptarė imigrantų ir „neasimiliuotų piliečių“ išsiuntimo iš šalies klausimą.

Didelio palaikymo apklausose pastaruoju metu sulaukianti partija stengėsi atsiriboti nuo šio renginio, bet kartu pasmerkė pranešimus apie jį.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

[email protected], Užsienio naujienų skyrius