2024.05.25 15:13 |Kategorija:  Cover news with delay
Thomas Imo / picture alliance / BMF/photothek.de

G-7 ministrai nesusitarė dėl įšaldyto Rusijos turto, bet įsipareigojo tęsti sankcijas (dar papildytas)

naujas skyrelis

Streza, Italija, gegužės 25 d. (AFP-BNS). Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrai šeštadienį pareiškė „darantys pažangą“ dėl pasiūlymų panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, kad padėtų finansuoti Ukrainą, tačiau susitarimo dar nepasiekė. Visgi ministrai įsipareigojo tęsti sankcijas Rusijai.

Per dvi dienas trukusį G-7 susitikimą Šiaurės Italijoje, svarbiausias darbotvarkės klausimas buvo kūrybiškų, tačiau teisiškai pagrįstų sprendimų paieška, Kyjivui toliau įnirtingai prašant skirti daugiau lėšų.

„Darome pažangą diskutuodami apie galimus būdus, kaip Ukrainos naudai pervesti nepaprastąjį pelną, gautą iš imobilizuoto Rusijos valstybės turto, vadovaujantis tarptautine teise ir mūsų atitinkamomis teisinėmis sistemomis“, – sakoma G-7 finansų ministrų pareiškimo projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, pasibaigus deryboms Strezoje, Italijoje.

Jie tikisi, kad prieš birželio 13–15 d. Apulijoje, Pietų Italijoje, vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą G-7 lyderiams pateiks galimus variantus.

Jie pakartojo, kad G-7 šalių įšaldytas Rusijos turtas „bus imobilizuotas tol, kol Rusija atlygins Ukrainai padarytą žalą“.

Šeštadienį parengtame pareiškimo projekte ministrai taip pat pareiškė, kad yra „įsipareigoję toliau taikyti finansines ir ekonomines sankcijas“ Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą ir priešinsis pastangoms jų išvengti.

„Taip pat esame įsipareigoję toliau taikyti finansines ir ekonomines sankcijas, kad sumažintume Rusijos pajamų šaltinius ir pajėgumus kariauti prieš Ukrainą, įskaitant tolesnius veiksmus, nukreiptus prieš Rusijos pajamas iš energetikos ir būsimus gavybos pajėgumus“, – sakoma pareiškimo projekte.

G-7 „yra pasirengęs taikyti sankcijas asmenims ir subjektams, kurie padeda Rusijai įsigyti pažangių medžiagų, technologijų ir įrangos savo karinei pramoninei bazei“, priduriama pareiškime.

Aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame šeštadienį dalyvavo Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka, baigėsi kitą dieną po to, kai Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują 275 mln. dolerių (253,69 mln. eurų) pagalbos Kyjivui paketą. Tai yra dalis 61 mlrd. dolerių (56,2 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos susitarimo, praėjusį mėnesį Kongreso patvirtinto po ilgus mėnesius trukusių atidėliojimų.

Pradėdama aukščiausiojo lygio susitikimą finansų klausimais, JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) paragino savo kolegas apsvarstyti ambicingesnius variantus, kaip panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.

Pagal svarstomą JAV pasiūlymą būtų pasinaudota palūkanomis, gautomis už G-7 ir Europos Sąjungos įšaldytą 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turtą, sukuriant 50 mlrd. dolerių (46,13 mlrd. eurų) paskolos priemonę, užtikrintą būsimomis palūkanomis už šį turtą.

Šį mėnesį Europos Sąjunga žengė pirmą žingsnį siekdama susitarimo, pagal kurį dalis įšaldyto Rusijos turto pajamų būtų panaudotos Ukrainai apginkluoti – 2,5–3 mlrd. eurų per metus.

Derybose dalyvavę finansų ministrai buvo įspėję, kad šiame aukščiausiojo lygio susitikime greičiausiai nebus pasiektas konkretus susitarimas.

Penktadienį Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as (Briunas Le Meras) tai pavadino „politiniu susitarimu iš esmės, o ne galutiniu sprendimu“.

Kinijos prekybos politika

Pareiškimo projekte G-7 ministrai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos prekybos politikos ir pramonės pajėgumų pertekliaus ir įspėjo, kad blokas gali imtis priemonių jiems neutralizuoti.

Jungtinės Valstijos vis dažniau reiškia susirūpinimą, kad pigus Kinijos eksportas, kurį skatina Kinijos vyriausybės parama svarbiuose sektoriuose, pavyzdžiui, saulės energijos ir elektromobilių, kelia pavojų pasaulio rinkoms.

„Dar kartą patvirtindami, kad esame suinteresuoti subalansuotu ir abipusiu bendradarbiavimu, išreiškiame susirūpinimą dėl to, kad Kinija visapusiškai taiko ne rinkos politiką ir praktiką, kuri kenkia mūsų darbuotojams, pramonės šakoms ir ekonominiam atsparumui“, – sakoma pareiškimo projekte.

Pareiškusi, kad G-7 „toliau stebės galimą neigiamą perteklinių pajėgumų poveikį“, grupė teigė, kad „apsvarstys galimybę imtis veiksmų, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos, laikantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) principų“.

Vasarį Jungtinės Valstijos teigė, kad G-7 šalys turėtų tiesiogiai areštuoti įšaldytą turtą, tačiau vėliau šios idėjos atsisakė, nes sąjungininkai nerimavo, kad tai gali būti pavojingas teisinis precedentas ir kad Rusija gali imtis atsakomųjų veiksmų.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Sekmadienis, birželio 16

2024.06.16 10:52
Lietuvos politika 2024.06.16 10:52
2024.06.16 10:37
Lietuvos politika 2024.06.16 10:37
2024.06.16 09:16
Lietuvos politika 2024.06.16 09:16
2024.06.16 09:06
Užsienio naujienos 2024.06.16 09:06
2024.06.16 07:18
Lietuvos politika 2024.06.16 07:18
2024.06.16 05:13
Lietuvos politika 2024.06.16 05:13

Šeštadienis, birželio 15

2024.06.15 21:01
Užsienio naujienos 2024.06.15 21:01
2024.06.15 18:29
Užsienio naujienos 2024.06.15 18:29
2024.06.15 17:59
Užsienio naujienos 2024.06.15 17:59
2024.06.15 15:10
Užsienio naujienos 2024.06.15 15:10
2024.06.15 13:46
Įvairenybės, kultūra 2024.06.15 13:46
2024.06.15 13:28
Užsienio naujienos 2024.06.15 13:28