A. Armonaitė: premjerei koją pakišo telkimo stoka, lūkestis iš G. Nausėdos – būti kitokiam

Vilnius, gegužės 27 d. (BNS). Prastą premjerės Ingridos Šimonytės pasirodymą per prezidento rinkimus lėmė priklausymas konservatoriams ir telkimo stoka, sako Laisvės partijos pirmininkė.

„Premjerės rezultatas iš dalies įvairių politologų ir buvo prognozuotas. Matyt, konservatorių partijos krūvis ir ta telkimo stoka padarė įtaką tam rinkimų rezultatui“, – komentuodama prezidento rinkimų rezultatus BNS pirmadienį sakė Aušrinė Armonaitė.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, konservatorių kelta kandidatė I. Šimonytė gavo 24 proc. rinkėjų balsų, nepartinis prezidentas Gitanas Nausėda – 74 procentus.

A. Armonaitė pasveikino G. Nausėdą su perrinkimu ir palinkėjo būti atviresniam su žmogaus teisėmis susijusiais klausimais.

„Sveikinu prezidentą su pergale gana dideliu skirtumu. Tikiuosi, kad prezidentas bus kitoks. Kaip ir pats minėjo, kad ši kadencija bus kitokia. Aišku, jog lūkestis yra, kad vakarietiškiau, atviriau jam pavyktų žiūrėti į žmogaus teisių klausimus. Vis dėlto gyvename XXI amžiuje, to tikrai linkiu“, – tvirtino ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Laisvės partijos lyderė skeptiškai įvertino G. Nausėdos norą perkrauti Vyriausybę, kai ši grąžins įgaliojimus, nepaisant to, jog iki kadencijos pabaigos liko keli mėnesiai.

„Prezidentas gavo naują mandatą, gal ir Vyriausybė galės atsinaujinti. Aš tik iš praktinių sumetimų, praktinės patirties galiu pasakyti, kad iki Seimo rinkimų liko labai nedaug. Norint baigti svarbius darbus, naujų ministrų paieškos tiesiog praras Lietuvai svarbų laiką“, – pirmadienį BNS sakė A. Armonaitė.

„Niekas nesilaiko įsikabinęs jokių kėdžių ir jokių pozicijų, matyt, svarbiausia yra darbai Lietuvos žmonėms, pokyčiai – kad Lietuva būtų saugesnė, kad ekonomika būtų stabili, atlyginimai augtų. Gal kai prezidentas detalizuos, bus galima plačiau pakomentuoti“, – teigė ji.

A. Armonaitė pabrėžė, jog tikrosios permainos turėtų įvykti ne vasarą, o rudenį po Seimo rinkimų.

„Svarbiausia Lietuvos ateitis spręsis Seimo rinkimuose rudenį“, – tvirtino ministrė.

Kita vertus, Laisvės partijos pirmininkė pripažino, kad balsavimas Seime dėl pasitikėjimo premjere gali tapti išbandymu valdančiajai koalicijai.

„Čia bus testas valdančiajai koalicijai ir pačiai premjerei. Aš asmeniškai nesureikšminčiau šitų įgaliojimų grąžinimo. Kaip ir sakiau, niekas pozicijų įsikabinęs nesilaiko, bet darbus pasibaigti norisi. Tai nėra postas dėl posto. Man atrodo, nė vienas Ministrų kabineto žmonių nėra įsikabinęs savo kėdės, bet jei norime baigti tai, ką pradėjome, ar tai „Rheinmetall“ projektas, ar kiti dalykai, rūmų užkulisiniai žaidimai yra įdomūs tik gal politikams, bet žmonėms, jų gyvenimams tai turės tik tokios įtakos, kad mes prarasime svarbų laiką“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Pagal Vyriausybės įstatymą, po prezidento rinkimų Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria ministro pirmininko kandidatūrai ir prezidentas jį paskiria eiti pareigas, jei Vyriausybėje nepasikeitė daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė vėl dirba pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria ministro pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.

Valdančioji konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos koalicija parlamente turi 72 narius iš 141.

Autorė Jūratė Skėrytė

[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius