2024.05.28 13:24 |Kategorija:  Cover news with delay
Pool Moncloa/Borja Puig De La Be / ZUMAPRESS.com

Ispanija, Airija ir Norvegija pripažino Palestinos valstybingumą (atnaujintas)

Madridas, gegužės 28 d. (AFP-BNS). Ispanija, Airija ir Norvegija antradienį oficialiai pripažino Palestinos valstybę, o Izraelis šį sprendimą pasmerkė kaip „atlygį“ „Hamas“ daugiau nei septynis mėnesius tęsiantis niokojančiam karui Gazos Ruože.

Trys Europos šalys mano, kad jų iniciatyva turi stiprų simbolinį poveikį, kuris tikriausiai paskatins ir kitas valstybes pasekti jų pavyzdžiu.

„Palestinos valstybės pripažinimas yra ne tik istorinio teisingumo klausimas (...) Tai taip pat yra esminis reikalavimas, jei visi norime pasiekti taiką“, – prieš susitikimą su savo kabinetu sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas). 

Pasak jo, šis žingsnis „nėra nukreiptas prieš nieką, ypač prieš Izraelį“. 

„Tai vienintelis būdas siekti sprendimo, kurį visi pripažįstame kaip vienintelį įmanomą taikiai ateičiai – Palestinos valstybės, kuri taikiai ir saugiai gyvuotų greta Izraelio valstybės“, – teigė jis. 

P. Sanchezas taip pat teigė, kad šis sprendimas atspindi Ispanijos „visišką nepritarimą „Hamas“, kuri prieštarauja dviejų valstybių sprendimui“ ir kurios spalio 7-ąją surengtas išpuolis, sukėlė karą Gazos Ruože.

Praėjusią savaitę apie šiuos planus paskelbė savo veiksmus koordinavusių trijų šalių ministrai pirmininkai.

Antradienio rytą įvyko Ispanijos ir Airijos ministrų kabinetų posėdžiai, kuriuose buvo oficialiai pritarta šiam žingsniui, o Norvegija informavo palestiniečių ministrą pirmininką Mohammedą Mustafą (Mohamedą Mustafą), kad jos sprendimas įsigalios tą pačią dieną.

Norvegija pareiškė, kad tai ypatinga diena jos santykiams su palestiniečių valdžios institucijomis. 

„Norvegija jau daugiau kaip 30 metų yra viena karščiausių Palestinos valstybės gynėjų“, – sakoma užsienio reikalų ministro Espeno Bartho Eide (Espeno Barto Eidės) pareiškime ir priduriama: „Diena, kai Norvegija oficialiai pripažįsta Palestinos valstybę, yra ypatinga Norvegijos ir Palestinos santykiams.“

Airijos premjeras Simonas Harrisas (Saimonas Harisas), pradėdamas kabineto posėdį, pažymėjo, kad tai – svarbi akimirka. 

Jis teigė, kad tai yra „ženklas pasauliui, jog yra praktinių veiksmų, kurių galite imtis kaip šalis, kad padėtumėte išsaugoti dviejų valstybių sprendimo viltį“. 

„Genocido kurstymas“ 

Šis sprendimas sukėlė įnirtingą Izraelio reakciją ir dar labiau padidino diplomatinę įtampą, ypač su Ispanija.

„Negalime sustoti. Nuo upės iki jūros Palestina bus laisva“, – praėjusią savaitę šį sprendimą gyrė P. Sanchezo koalicijos partnerė, griežtosios kairės partijai „Sumar“ vadovaujanti Yolanda Diaz (Jolanda Dias). 

Izraelio pasiuntinys Madride pasmerkė šį kreipimąsi kaip „aiškų raginimą sunaikinti Izraelį“.

Šis šūkis nurodo britų mandato nustatytas Palestinos sienas, kurios iki Izraelio įkūrimo 1948 metais driekėsi nuo Jordano upės iki Viduržemio jūros.

Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas) antradienį nuėjo dar toliau. 

„Sanchezai, kol neatleidžiate savo pavaduotojos ir pripažįstate palestiniečių valstybę, prisidedate prie genocido kurstymo ir karo nusikaltimų prieš žydų tautą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis. 

Sekmadienį I. Katzas platformoje „X“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame spalio 7-osios išpuolio vaizdus keičia flamenko šokėjos. 

„Sanchezai, „Hamas“ dėkoja tau už tarnybą“, – parašė jis prie vaizdo įrašo. 

Ispanija pasmerkė šią žinutę kaip „skandalingą ir pasibjaurėtiną“.

I. Katzas pirmadienį nurodė imtis „preliminarių baudžiamųjų priemonių“, įsakydamas Ispanijos konsulatui Jeruzalėje nebeteikti paslaugų palestiniečiams okupuotame Vakarų Krante. 

Ne visos ES narės pritaria

Palestinos valstybingumo pripažinimas sukėlė aštrių nesutarimų 27 šalis vienijančioje Europos Sąjungoje.

Ilgus dešimtmečius buvo manoma, kad izraeliečių ir palestiniečių derybos dėl taikos baigsis oficialiu palestiniečių valstybės pripažinimu. 

Dauguma Vakarų šalių vyriausybių, įskaitant Jungtines Valstijas, teigia norinčios vieną dieną pripažinti Palestinos valstybingumą, tačiau ne anksčiau, nei bus išspręsti opūs klausimai, įskaitant galutinių sienų nustatymą ir Jeruzalės statusą.

Kraujo liejimas Gazos Ruože atgaivino pasaulinį judėjimą už tai, kad palestiniečiai turėtų savo valstybę.

Vis daugiau Europos šalių išreiškia norą tai padaryti, nors kitos ir toliau susilaiko. 

Pavyzdžiui, Prancūzija mano, kad dabar tam dar netinkamas laikas, o Vokietija pareiškė, kad galėtų Palestinos valstybingumą pripažinti tik po abiejų šalių derybų.

Antradienį įsigaliojęs sprendimas reiškia, kad 145 iš 193 Jungtinių Tautų valstybių narių pripažįsta Palestinos valstybingumą.

Kalbant apie ES nares, 2014 metais Švedija pripažino Palestinos valstybę.

Dar šešios Europos šalys (Bulgarija, Kipras, Čekija, Vengrija, Lenkija ir Rumunija) tokį sprengimą priėmė dar prieš įstodamos į bloką.

Karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7 dieną „Hamas“ surengė Pietų Izraelyje precedento neturintį išpuolį, per kurį žuvo daugiau kaip 1 170 žmonių, daugiausia civilių, rodo naujienų agentūros AFP duomenys, paremti oficialiais žydų valstybės skaičiais.

Kovotojai taip pat paėmė 252 įkaitus, iš kurių 121 tebėra Gazoje, įskaitant 37, kariuomenės teigimu, žuvusius.

Izraelio atsakomojo puolimo metu Gazos Ruože žuvo daugiau nei 36 tūkst. žmonių, daugiausia civiliai, rodo „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

[email protected], Užsienio naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Trečiadienis, birželio 19

2024.06.19 20:49
Lietuvos politika 2024.06.19 20:49
2024.06.19 19:37
Užsienio naujienos 2024.06.19 19:37
2024.06.19 19:26
Užsienio naujienos 2024.06.19 19:26
2024.06.19 15:26
Užsienio naujienos 2024.06.19 15:26