Ministrai svarstys kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl partnerystės instituto nebuvimo

Vilnius, gegužės 29 d. (BNS). Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl tos pačios lyties partnerystės instituto nebuvimo.

Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, KT būtų prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso ir jo įsigaliojimo įstatymo normas. Teismo ketinama klausti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja nuostata, kad galima tik vyro ir moters partnerystė, ir tai, kad kodekso skyrius, reguliuojantis bendro gyvenimo sąlygas neįregistravus santuokos, pradės veikti tik tuomet, kai bus priimtas partnerystės įstatymas.

„Nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį nesudariusių santuokos bendrai gyvenančių asmenų teisės į jų šeimos gyvenimo teisinį pripažinimą ir apsaugą įgyvendinimas yra priklausomas nuo įstatymų leidėjo diskrecijos, yra nesuderinamas su konstituciniais teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principais, – rašoma dokumente. – Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų neginamos Konstitucijoje įtvirtintos asmenų teisės, nesaugomi iš Konstitucijos kylantys asmenų teisėti lūkesčiai.“

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska BNS yra sakiusi, kad šis kreipimasis parengtas atsižvelgus tiek į Lietuvos teismų, tiek į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką.

Projekte pabrėžiama, kad Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas, diskriminacijos draudimas, pagrindiniame šalies dokumente valstybė taip pat įsipareigoja saugoti ir ginti visas šeimas, atitinkančias konstitucinę šeimos sampratą. 

Laisvės partija, kuriai priklauso ir E. Dobrowolska, nuo kadencijos pradžios mėgino parlamente priimti įstatymą dėl partnerystės įteisinimo ir tarp skirtingų lyčių, ir tarp tos pačios lyties asmenų.

Pernai gegužę Seimas po svarstymo kelių balsų persvara yra pritaręs Civilinės sąjungos įstatymo projektui, tačiau teikti projekto priėmimui nedrįstama, nes jam priimti gali pritrūkti balsų.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius