L. Kasčiūnas: kibernetinio saugumo situacija stabili, tačiau nesuteikia garantijų ateičiai

Vilnius, gegužės 29 d. (BNS). Pernai kibernetinio saugumo situacija išliko stabili, tačiau nesuteikia garantijų ateičiai, didžiausią įtaką jai daro geopolitiniai veiksniai ir dirbtinio intelekto plėtra, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Trečiadienį viešai pristatyta Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaita

„2023 metais mūsų kibernetinio saugumo situacija vertinama kaip stabili, tačiau nesuteikianti garantijų ateičiai – kibernetinis saugumas turi likti prioritetine Lietuvoje vykstančios skaitmenizacijos procesų dalimi.“, – spaudos konferencijos metu trečiadienį teigė L. Kasčiūnas.

Kaip rodo Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir kelių kitų institucijų parengta ataskaita, palyginti su ankstesniais metais, bendras registruotų kibernetinių incidentų skaičius sumažėjo 30 proc. – pernai metais užfiksuota per 2,3 tūkst. incidentų, 2022-aisiais – 3,3 tūkstančio.

L. Kasčiūno teigimu, didžiausią įtaką šalies kibernetiniam saugumui darė geopolitiniai veiksniai ir sparti naujausių technologijų plėtra, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto vystymasis.

„Dėl savo aktyvios paramos Ukrainai Lietuva liko su Kremliumi siejamų grupuočių taikinyje“, – sakė ministras.

Daugiausia incidentų pernai užfiksuota liepos–rugsėjo mėnesiais.

„Be jokios abejonės, tai susiję su NATO viršūnių susitikimu Vilniuje“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Pernai 12 proc. augo pavojingesnių vidutinės kategorijos incidentų skaičius – 2023 metais užfiksuoti 37 tokie pažeidimai, metais anksčiau – 32.

„Ką mes matome iš incidentų, nebuvo taikytos kažkokios superunikalios technikos, nusikaltėliai pasiekė tikslų dėl dar nepakankamo mūsų saugojimosi“, – teigė NKSC vadovas Liudas Ališauskas.

Kalbėdamas apie dirbtinio intelekto plėtrą, L. Ališauskas teigė, kad kyla nerimas, kad ši technologija bus pradėta taikyti planuojant kibernetines operacijas.

„Nors nėra žinomų atvejų, incidentų, kur būtų pasakyta, kad buvo taikytas (dirbtinis intelektas – BNS), bet galimybės ir potencialias yra milžiniškas“, – sakė jis.

Kaip skelbiama ataskaitoje, daugiausiai incidentų įvyko interneto prieglobos (hostingo) paslaugų infrastruktūroje: viešojo administravimo sektoriuje, interneto paslaugų teikėjų infrastruktūroje, prie jos prijungtuose fizinių asmenų galiniuose įrenginiuose.

NKSC teigimu, didžiausią žalą pagal kibernetinių atakų tipus ir metodus pernai darė elektroninius duomenis užšifruojančių ir išpirkos reikalaujančių kenkimo programinio kodo virusai, paskirstytų paslaugų trikdymo DDoS atakos,  tiekimo grandinės atakos ir socialinės inžinerijos principais sukurtos atakos, kuriomis siekiama išvilioti įvairius jautrius duomenis.

Stiprindama šalies kibernetinį saugumą, KAM šiemet pradėjo Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdybos steigimo darbus.

„Priimti visi sprendimai, nutarimai pasirašyti, reali veikla numatyta nuo kitų metų pradžios. Atsiranda dar vienas domenas, kur mes turėsime pajėgumą, organizuosime savo valstybės gynybą iš kariuomenės pusės“, – teigė L. Kasčiūnas.

Anot ministro, taip pat ketinama stiprinti NKSC, tęsti viešojo sektoriaus gebėjimus tinkamai reaguoti į kibernetinius incidentus stiprinančią kibernetinio saugumo plėtros programą.

Ataskaitą KAM parengė kartu su NKSC, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Lietuvos policija, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Lietuvos Kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentu.

Autorius Vilmantas Venckūnas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius