2024.10.22 14:05 |Kategorija:  Cover news

Lietuva pirks tankų ir šarvuočių, tačiau nepajėgs iki 2030-ųjų išvystyti divizijos (dar papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, spalio 22 d. (BNS). Lietuva pasirašys sutartį dėl vokiškų tankų ir pirks švediškų vikšrinių kovos mašinų, tačiau, esant dabartiniam finansavimui ir pramonės galimybėms, šalies kuriamai divizija iki 2030 metų nepavyks pasiekti visiško operacinio pajėgumo.

Apie tai, kad divizija nepasieks reikiamo pajėgumo Valstybės gynimo tarybą (VGT) antradienį informavo kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

„Konstatuota, kad 2030 metais, sąlygoms nekintant, mūsų nacionalinė divizija nebus pajėgi pasiekti pilno operacinio pajėgumo“, – po VGT posėdžio antradienį žurnalistams sakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

„Jeigu tos sąlygos ir toliau nesikeis, mes sugebėsime tai padaryti tik 2036–2040 metais“, – pridūrė jis.

Pasak vyriausiojo prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais, tai, kad Lietuvai gali nepavykti iki 2030 metų išvystyti divizijos, lemia šiuo metu planuojamas finansavimas, situacija gynybos pramonėje.

„Jeigu nieko daugiau nedarysime, ji nebus pajėgi kariauti taip, kaip iš jos yra tikimasi“, – sakė jis.

K. Budrio teigimu, šie terminai netenkina, todėl VGT paprašė kariuomenės vado pateikti siūlymus dėl būtinų struktūrinių pokyčių kariuomenėje, siūlymus dėl finansavimo poreikio ir tam tikras korekcijas valstybės ginkluotos gynybos koncepcijai.

„Tikimės, kad kituose VGT posėdžiuose (...) tuos klausimus atsakinėsime toliau. Šiandien tikslas buvo padaryti (krašto apsaugos sistemos – BNS) nuotrauką, kokia ji yra, tokia yra ir su ja mes judame į priekį dirbti“, – kalbėjo K. Budrys.

Perkami tankai ir šarvuočiai

VGT posėdžio metu taip pat nusprendė pasirašyti sutartį dėl tankų „Leopard 2“ įsigijimo.

„VGT pasiūlė Krašto apsaugos ministerijai sudaryti tankų įsigijimų, kovinės paramos mašinų, kurios eina drauge su tankais, taip pat simuliacinių sistemų įsigijimo sutartį“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

„Suprantame, kad įvedant pajėgumą bus dar daug papildomų darbų – ne tik gauti geležinę dalį, bet ir personalą paruošti, pastatyti naują infrastruktūrą, nes tokios mes Lietuvoje neturime“, – dėstė K. Budrys.

Anot jo, pirmoji tankų kuopa Lietuvą turėtų pasiekti 2029 metais, o pilnas tankų batalionas būtų suformuotas 2034-aisiais.

„Sieksime, kad tie terminai būtų greitesni, nes ne viena Lietuva dalyvauja pirkime, yra šalių grupė, kurioje mes dalyvaudami darome įsigijimą“, – sakė prezidento patarėjas.

K. Budrio teigimu, kiek Lietuvai kainuos tankų įsigijimas vėliau patikslins Krašto apsaugos ministerija (KAM), kai bus pasirašytos sutartys.

Lietuva taip pat nusprendė pirkti švediškų vikšrinių pėstininkų kovos mašinų dviem batalionams.

„Priimtas sprendimas (...) pasiūlyti Krašto apsaugos ministerijai pradėti derybas su Švedijos puse dėl pėstininkų kovos mašinų CV90 įsigijimo“, – sakė prezidento patarėjas.

„Tokia yra kryptis, tarpinis atskaitos taškas tęsiant „Geležinio vilko“ brigados mechanizavimą“, – pridūrė jis.

Anot K. Budrio, apie 100 įsigyjamų mašinų bus priskirtos jau egzistuojantiems batalionams, nauji nebus kuriami, tačiau kol kas neįvardijo, kurie konkrečiai vienetai sulauks papildomų pajėgumų.

„Šita informacija ateis vėliau, lygiai taip pat kaip nėra sprendimų ir dėl tankų dislokavimo vietos, tai bus susiję su infrastruktūros plėtra“, – sakė prezidento patarėjas.

Kol kas nėra aišku ir kada mašinos pasieks Lietuvą.

„Vienas iš derybų objektų – norime, kad tai atitiktų mūsų divizijos pajėgumo plėtojimo terminus, kad kuo anksčiau turėtume kovai pasiruošusią diviziją“, – kalbėjo K. Budrys.

Lietuva pirmajame etape įsigijo ratinių pėstininkų kovos mašinų „Boxer“, kurios sukonstruotos pagal Lietuvos kariuomenės poreikius ir šalyje vadinamos „Vilkais“.

Lietuvos kariuomenei jau yra perduotos anksčiau įsigytos 89 pėstininkų kovos mašinos, dėl dar 27 papildomų „Boxer“ mašinų spalį pasirašyta nauja sutartis su Vokietijos gamintojais.

Divizija iki 2030 metų, bet tik vidutinio pajėgumo

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš esmės nacionalinę diviziją pavyks sukurti iki 2030 metų, tačiau ji neturės visiško pajėgumo.

„Tai yra pilną tankų batalioną, tuos papildomus pėstininkų kovos mašinų batalionus ir kitus dalykus. Kadangi divizijos kūrimas yra ne tik technika, ne tik jos įsigijimas, bet ir personalo, infrastruktūros rengimas, visas amunicijos aprūpinimas ir visi kiti dalykai“, – žurnalistams po VGT posėdžio prie ministerijos kalbėjo L. Kasčiūnas.

Anot jo, diviziją sudaranti viena iš tankų kuopų ir pėstininkų kovos mašinų batalionas bus iki 2030 metų.

„Riboja ir gamybos tempai, Vakarų pramonė, žinot, įsibėgėja, ir kiti objektyvūs dalykai, bet divizija bus, tik klausimas pilno operacinio pajėgumo“, – sakė ministras.

„Ji vis tiek bet kokiu atveju vykdys užduotis ir vykdys jas sėkmingai“, – pridūrė jis.

Įprastai gynybos ministras VGT sprendimus komentuoja kartu su prezidento patarėju. Vis tik šį kartą jie tą darė atskirai.

„Klausimas ne man. Šiaip tai labai vieningi buvome sprendimuose, galėjome vieningai ir pakomentuoti. Matyt, kad kažkas pasirodė kitaip. Čia smulkmena, detalė“, – teigė L. Kasčiūnas.

Tuo metu K. Budrys tvirtino, jog VGT posėdį komentuoja jis vienas, nes toks buvo sutarimas.

2030 metais – vidutinis operacinis pajėgumas

Savo ruožtu kariuomenės vadas R. Vaikšnoras sakė, kad iki 2030 metų divizija pasieks vidutinių operacinių pajėgumų lygį.

„Divizija jau dabar yra užuomazga, dabar jau galvojame apie štabą. (...) Taip, turbūt kai kurių platformų nebus, kai kurių sistemų turbūt nebus, bet tai neapriboja mūsų užduočių vykdymo“, – sakė kariuomenės vadas.

„Paprasčiausiai kiekvienos platformos, kiekvieno vieneto atėjimas sustiprins mūsų gebėjimą sukariauti nuožmesnį galbūt, sudėtingesnį mūšį“, – teigė generolas.

Šiuo metu kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai numatytas apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,03 proc. bendrjo vidaus produkto (BVP) finansavimas. Šiemet Lietuva kartu su metų eigoje pasiskolintomis lėšomis gynybai skyrė apie 3,2 proc. BVP.

Krašto apsaugos ministras teigė, kad papildomai pasiskolinus, biudžetas galėtų išaugti iki 3,5 proc. BVP., o kariuomenės vadas praėjusią savaitę kalbėjo, kad norint atstatyti dėl nepakankamo finansavimo prarastus pajėgumus, asignavimai gynybai turėtų siekti 4–5 proc. BVP.

Autoriai: Greta Zulonaitė, Jūratė Skėrytė, Vilmantas Venckūnas

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius

Rodyti: 
 
 
 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Antradienis, spalio 22

2024.10.22 17:35
Užsienio naujienos 2024.10.22 17:35
2024.10.22 14:02
Įvairenybės, kultūra 2024.10.22 14:02
2024.10.22 12:41
Lietuvos politika 2024.10.22 12:41
2024.10.22 12:23
Užsienio naujienos 2024.10.22 12:23