2024.02.23 10:03 |Kategorija:  SC - Pranešimai spaudai

Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.

MRU akademinės bendruomenės ir Seimo Ateities komiteto akiratyje -  vizija „Lietuva 2050“ ir jos įgyvendinimo iššūkiai

Vasario 22 d. Mykolo Romerio universiteto (MRU) akademinė bendruomenė kartu su Seimo Ateities komitetu surengė diskusiją  apie „Valstybės ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo būdus ir  iššūkius viešojo valdymo ir švietimo srityse.

Valstybės pažangos strategijos Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ problematiką pristatė ir diskusijoje dalyvavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata, komiteto nariai Lukas Savickas, Liuda Pociūnienė, Monika Ošmianskienė, komiteto biuro patarėjai prof. Arūnas Augustinaitis ir dr. Giedrius Viliūnas. Diskusiją moderavo  MRU Viešojo administravimo instituto direktorius, Viešojo valdymo inovacijų laboratorijos vadovas prof. Andrius Stasiukynas.

„Vizija „Kelrodė Lietuva: valstybė, kurioje noriu gyventi ir kurti. Valstybė, kurią noriu saugoti“ – Mykolo Romerio universiteto bendruomenei yra  gerai suprantama, nes šio universiteto sukūrimą 1990 m. lėmė būtinybė Lietuvos valstybės valdymą organizuoti vadovaujantis teisės viršenybės, demokratijos, viešumo, atsakingumo visuomenei, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms bei kitais demokratinei teisinei valstybei būdingais principais ir parengti  tam reikalingas kvalifikacijas turinčius žmones“, - pabrėžė MRU Senato pirmininkas prof. dr. Romas Prakapas, kreipdamasis į diskusijos dalyvius.  Pasak prof. dr. R. Prakapo, nors nacionalinis susitarimas dėl švietimo bei finansavimo klausimų sukuria objektyvias prielaidas galimai sėkmei, tačiau  tvarią ir subalansuotą valstybės raidą trikdo kylantys socialiniai, politiniai, technologiniai ir kiti iššūkiai.

„Manau, kad tokios diskusijos kaip tik ir suteikia galimybę laiku pastebėti galimus iššūkius,  įvertinti ir rasti būdus, kaip juos įveikti.   Linkiu įdomios ir produktyvios diskusijos apie  mūsų ateitį, kuriai pamatus klojame šiandien“, - sakė  MRU Senato pirmininkas.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas, Valstybės pažangos tarybos koordinacinės grupės narys prof. Raimundas Lopata pažymėjo, kad ši vizija neabejotinai sustiprina mūsų valstybės pamatus – Lietuvos, kaip Respublikos, kaip visų jos piliečių bendro reikalo supratimą, numato kelius, kaip užtikrinti jos saugumą, kaip pasiekti visuomenės demografinį ir socialinį stabilumą, atnaujinti ekonomiką, išsaugoti gamtą, kaip tolygiai išvystyti visus Lietuvos regionus.

„Vizija „Lietuva 2050“ padės pertvarkyti ir mūsų valstybės valdymą – padaryti jį lankstų, įžvalgų ir įtraukų, sustiprinti pasitikėjimą tarp piliečių, valdžios ir pilietinių organizacijų“, – teigė Seimo Ateities komiteto pirmininkas.

MRU Viešojo administravimo instituto  profesorius dr. Vainius Smalskys pastebėjo, kad nors šis dokumentas ir yra politiškai subalansuotas, tačiau  nepakankamai išdiskutuota būtinybė modernizuoti viešąjį valdymą, užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą, piliečių dalyvavimą, spręsti demografines, visuomenės senėjimo ir emigracijos problemas. Pasak profesoriaus, dokumente vertėtų akcentuoti, kurį valstybės gerovės modelį Lietuva turėtų rinktis ateityje.

Anot prof. dr. Arvydo  Guogio, kurio mokslinės veiklos kryptys universitete yra socialinė politika, gerovės valstybė ir viešasis administravimas,  dokumente būtina  kalbėti apie socialinių ir ekonominių santykių disbalansą šalyje: Lietuvoje 20 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o socialiniai procesai, socialinė apsauga  atsilieka nuo ekonominės plėtros. 

MRU Teisinių technologijų centro vadovas, Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto prof. dr. Paulius Pakutinskas atkreipė dėmesį į  dirbtinio intelekto keliamus iššūkius ir  būtinybę juos  deramai įvertinti rengiant  valstybės pažangos planus. 

Diskusijos dalyviai taip pat akcentavo būtinybę numatyti, kaip konkrečiai bus įgyvendinama strategija, didžiulį dėmesį teikti kultūros puoselėjimui bei stiprinimui,  kaip pamatinei vertybei, užtikrinsiančiai sėkmingą valstybės plėtrą ateityje.

Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“ beveik dvejus metus rengė Valstybės pažangos taryba, ekspertai, viešojo sektoriaus, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų sektoriaus atstovai ir aktyvūs piliečiai. Šis dokumentas - tai ilgų diskusijų ir galiausiai pasiekto konsensuso produktas. Taip siekta parengti valstybės ateities viziją, kuri būtų aktuali jos piliečiams, nepriklausomai nuo tuo metu valdžioje esančių politinių partijų,  ir brėžtų bendrą Lietuvos raidos  kryptį.

2023 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus šį dokumentą buvo baigta kurti naujoji strateginio valdymo sistema. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 81 Seimo narys, susilaikė 15 parlamentarų.

„Lietuva 2050“ bus įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą – detalų dešimtmečio veiksmų planą. Vizijos įgyvendinimą koordinuos Vyriausybė, o jį prižiūrės Valstybės pažangos taryba, sudaryta iš valstybės institucijų, ekspertų ir pilietinės visuomenės atstovų. Siekiant išlaikyti dokumento aktualumą Valstybės pažangos taryba gali rekomenduoti inicijuoti „Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ peržiūrą. Valstybės pažangos stebėseną koordinuos Vyriausybės kanceliarija, konsultuodamasi su Seimo Ateities komitetu.

 

Kontaktinis asmuo
Lina Gorbačiovienė
Komunikacijos ir rinkodaros centro Komunikacijos skyriaus vadovė
Mykolo Romerio universitetas
+37061430579
[email protected]

Tai yra pranešimas spaudai, už kurio turinį BNS neatsako.

Rodyti: 
 
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų srautas

Neprisijungusiems naujienos rodomos su 1 val. pavėlavimu.
 

Ketvirtadienis, liepos 18

2024.07.18 20:45
Užsienio naujienos 2024.07.18 20:45
2024.07.18 18:19
Lietuvos politika 2024.07.18 18:19
2024.07.18 16:11
Lietuvos politika 2024.07.18 16:11
2024.07.18 15:38
Užsienio naujienos 2024.07.18 15:38
2024.07.18 15:20
Užsienio naujienos 2024.07.18 15:20
2024.07.18 15:13
Užsienio naujienos 2024.07.18 15:13
2024.07.18 14:58
Užsienio naujienos 2024.07.18 14:58
2024.07.18 13:43
Įvairenybės, kultūra 2024.07.18 13:43
2024.07.18 10:30
Užsienio naujienos 2024.07.18 10:30
2024.07.18 09:57
Įvairenybės, kultūra 2024.07.18 09:57
2024.07.18 09:51
Įvairenybės, kultūra 2024.07.18 09:51
2024.07.18 07:46
Užsienio naujienos 2024.07.18 07:46
2024.07.18 07:01
Užsienio naujienos 2024.07.18 07:01
2024.07.18 06:39
Užsienio naujienos 2024.07.18 06:39
2024.07.18 06:15
Užsienio naujienos 2024.07.18 06:15